K. Budrys apie Lenkijos pagalbą Lietuvai: šalys įsipareigojusios bendradarbiauti taikos, karo ar hibridinių grėsmių metu

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA

293933

Šalyje kilus diskusijoms dėl Lenkijos pagalbos Lietuvai karinės agresijos atveju, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys primena, kad šalys yra įsipareigojusios bendradarbiauti tiek taikos, tiek karo ar hibridinių grėsmių metu. Pasak jo, tai numatyta ir po Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios pasirašytame dvišaliame Oršos plane. O praktiškai tai įrodo nuolat rengiamos pratybos abejose sienos pusėse, pabrėžia K. Budrys.

„Atkreipsiu dėmesį, kad 2022 m. kariuomenių vadai, reaguodami į tai, kad vyksta karas Ukrainoje ir kad yra aiški abiejų šalių pozicija, jog turime gilinti sąveiką, parengė vadinamąjį Oršos planą. Tai numato tiek sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimą, atsakant į tam tikras grėsmes“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo K. Budrys.

„Jei lenkai mūsų negins, kaip apsaugosime Suvalkų koridorių? Suvalkų koridorius, pabrėžiu, yra mūsų gynybos ir konkretaus planavimo darbotvarkėje.

Šioje vietoje nėra teisinių apribojimų visus tuos planus nusimatyti“, – teigė prezidento patarėjas.

Be to, pažymėjo K. Budrys, dėl Suvalkų koridoriaus gynybos Lietuvos ir Lenkijos vadovai bendrauja nuolatos.

„Dėl Suvalkų gynybos – tai tikrai yra prezidento nuolatinio darbo objektas, kalbantis ir su prezidentu Duda ar imantis iniciatyvų organizuoti pajėgų judėjimą per sieną (...) bei numatant bendras operacijas ir bendras sąlygas, kur ir kaip galėtume veikti“, – sakė prezidento patarėjas.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kaimyninės šalies įstatymai išties tokios pareigos nenumato.

„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.

Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt teigė Vyriausybės vadovė.

Šie pasisakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus.

Pati I. Šimonytė netrukus tikslinosi, akcentuodama, kad jos pasisakymas buvo suprastas neteisingai.

„Aš noriu pasakyti, kad tikrai nepasakiau, jog lenkai mūsų negins. Noriu tą labai aiškiai pasakyti: tokio pasakymo nei drįsčiau, nei galėčiau pasakyti“, – sekmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt