K. Bartoševičiui prokuroras siūlo dešimt metų laisvės atėmimo bausmę (papildyta)

Buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių prokuratūra prašo pripažinti kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ir skirti jam realią 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat kaltinamajam siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – po laisvės bausmės atlikimo uždrausti penkerius metus dirbti su mažamečiais ir nepilnamečiais vaikais.

Šios bausmės per posėdį trečiadienį Panevėžio apygardos teisme paprašė prokuroras Donatas Skrebiškis.

„Šios dienos posėdyje Kristijoną Bartoševičių prašiau pripažinti (kaltu – ELTA) dėl dešimtiems nusikalstamų veikų padarymo – už kiekvieną veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę, vėliau šias bausmes subendrinant apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę skiriant 10 metų laisvės atėmimo“, – po posėdžio žurnalistams sakė D. Skrebiškis.

Jo manymu, 39 metų K. Bartoševičius turi būti pripažintas kaltu dėl dviejų vaikų seksualinio prievartavimo epizodų, keturių epizodų dėl jaunesnių negu 16 metų amžiaus asmenų tvirkinimo ir keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo. 

Prokuroras mano, kad pareikšti kaltinimai pasitvirtino, nebuvo nustatyti duomenys, dėl kurių reiktų perkvalifikuoti nusikaltimus.

Už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą dabar Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki penkiolikos metų.

Už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą šiuo metu įstatymas numato laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. 

K. Bartoševičiaus galimai įvykdytų nusikaltimų padarymo metu galiojo švelnesnės bausmės, griežčiausia numatyta bausmė pagal tuo metu galiojusį įstatymą siekė 13 metų, todėl kaltinamajam galės būti taikoma tik nusikaltimo padarymo metu galiojusi sankcija.

Advokatės prokuroro bausmei pritaria

Per posėdį taip pat pasisakė ir nukentėjusiems nepilnamečiams atstovaujančios advokatės.

„Prašiau teismo, kad nubaustų kaltinamąjį ir tenkintų nukentėjusiojo 2 tūkstančių eurų civilinį ieškinį. Mes sutinkam su prokuroro siūloma bausme. Mano ginamojo atžvilgiu įvykdyti apysunkiai nusikaltimai, sunkių nusikaltimų jo atžvilgiu nėra įvykdyta“, – Eltai sakė Panevėžyje dirbanti advokatė Lidija Blinkevičienė. 

Ją valstybė paskyrė atstovauti vienam iš nukentėjusiųjų.

Kitiems dviem nukentėjusiems atstovavusi advokatė iš Vilniaus Ingrida Botyrienė taip pat palaiko prokuroro siūlomą bausmę.

„Pagal bylos aplinkybes švelnesnė bausmė negalėtų būti, tai yra vidurkis“, – Eltai sakė advokatė I. Botyrienė. 

Prieš jos klientus galimai buvo įvykdyti sunkiems ir labai sunkiems priskiriami nusikaltimai.

„Už disponavimą narkotinėmis medžiagomis skiriamos griežtos bausmės, o čia kalbame apie nusikaltimą prieš žmogų, kuriuo padaroma neįsivaizduojama žala“, – sako advokatė.  

Ji taip pat prašo tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, jų dydis neskelbiamas.

Teismas yra apribojęs K. Bartoševičiui galimybę disponuoti banke esančiomis piniginėmis lėšomis, motyvuodamas, kad byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai.

ELTA primena, kad pernai lapkritį Panevėžio apygardos teismas ketvirtą kartą pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. Bartoševičiaus turimam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms banke.

Seksualiniais nusikaltimais kaltinamam buvusiam parlamentarui draudžiama šias lėšas valdyti, jomis naudotis ar disponuoti dar šešis mėnesius, skaičiuojant nuo lapkričio 23 dienos. Draudimas galios iki gegužės 24 dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. Bartoševičiaus pinigams banke yra taikomas nuo 2023 metų vasario. Draudimą naudotis banke laikomais pinigais kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu pirmiausia buvo skyrusi prokuratūra. Keturis kartus šį draudimą pratęsė teismas. 

Procesinės prievartos priemonės – laikino asmens nuosavybės teisių apribojimo tikslas yra užtikrinti, kad turtas būtų išsaugotas, nepaslėptas ir nesunaikintas, tačiau kartu turi būti įvertinta ir tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises, nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai.

Šioje baudžiamojoje byloje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas motyvuojamas tuo, kad byloje yra pareikšti ir priimti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, o bylos aplinkybių visuma rodo, jog netaikant šios procesinės prievartos priemonės žalos išieškojimas gali būti apsunkintas. Todėl, teismo įsitikinimu, nuosavybės teisės apribojimo tolesnis taikymas yra būtinas.

K. Bartoševičius ir jo advokatas Olegas Šibkovas trečiadienio posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Kitame teismo posėdyje savo baigiamają kalbą turėtų sakyti kaltinamojo gynėjas.

Teisėsauga nurodo, kad nusikaltimai padaryti, einant Seimo nario pareigas

ELTA primena, kad 2023 m. liepą baigtas ikiteisminis tyrimas buvusio parlamentaro K. Bartoševičiaus atžvilgiu, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus perduota teismui. 

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių pranešė 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas.

K. Bartoševičius savo kaltę neigia.

Portalas „delfi“ skelbė, kad galimi nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Viešai skelbiama, kad 2012-2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi, 2018-2019 m. jis buvo Kauno Veršvų gimnazijos mokytoju. 

Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas užtruko apie pusantrų metų, įvyko daugiau nei 30 posėdžių.

Kitas teismo posėdis planuojamas balandį.