Jūsų laukia Lietuvių animacijos dailės paroda ir filmų programa

Rugsėjo 6 d. 17val. Šiaulių universiteto bibliotekoje (Vytauto g. 84, Šiauliai) vyks jungtinės Lietuvos animacijos dailininkų ir režisierių parodos atidarymas. Parodą pristatys animacinių filmų režisierius, prodiuseris Valentas Aškinis. Renginio metu bus rodoma Retrospektyvinė Lietuvos režisierių animacinių filmų programa „Lietuvos animacijos metai pasaulyje“, skirta Lietuvos animacijos 110 metų jubiliejui paminėti.

„Mano gyvenimas ir biografija – tai tik filmografija ir dailė“ – taip jungtinės parodos savo dalį apibūdina Nijolė Valadkevičiūtė. Šios menininkės kūryboje animacija tampa eksperimentų lauku, kuriame abstrakčios idėjos – laukimas, viltis – įgauna ekspresyvią grafinę raišką. Autorės grafinis stilius – itin savitas, drastiška grafinė kinematika dažnai išsivaduoja nuo siužetiškumo, palikdama gėrėtis paveikslais tarsi interaktyvioje galerijoje. Grafikoje dažniausiai renkasi spalvoto oforto ar šilkografijos techniką. Kūriniai asociatyvūs, metaforiški, apdovanoti daugelyje tarptautinių parodų ir padėję pagrindą jos eksperimentinei animacijai.

„Karikatūros ir animacija dailininko gyvenime“ – tai Zenono Šteinio sukurtų filmų kadrų ir didžiulės serijos karikatūrų ekspozicija. Kurdamas jis pirmenybę teikė minčiai ir ieškojo trumpiausio kelio iki jos įkūnijimo. Autoriaus karikatūros tapo jo filmų, tokių kaip „Buvo, buvo, kaip nebuvo“, „Ironmedis“, „Batas“ pagrindu. Metaforiška motinos ir vaiko linija filme „Dosnumas“: sudžiūvęs obels kamienas, teikdamas paskutinę pagalbą sūnui, nulūžta ir lėtai virsta į vandenį, o ten tampa išsigelbėjimo valtimi, ir atkurta Vilniaus įkūrimo legenda filme „Kadaise Lietuvoje“ nubrėžė kitą menininko stiliaus kryptį. Filmo „Batas“ menininkas nebaigė, todėl kūrybinė grupė jo sumanymą įgyvendino po režisieriaus mirties.

„Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“ – tai Iljos Bereznicko ekspozicijos, kurioje siekiama atskleisti autoriaus kūrybinės raiškos spektrą, devizas. Parodoje eksponuojami šaržai ir karikatūros, kurios, pasak autoriaus, atvedė į animaciją ir lėmė groteskišką, ironišką animacijos stilių; animacinių filmų piešiniai, kadruotės, eskizai – darbinė medžiaga, perteikianti dailininko emociją. Daugelio tarptautinių kino festivalių laureato I. Bereznicko animacija, persmelkta šmaikštaus humoro ir vaikiško nuoširdumo, pažįstama jau kelioms žiūrovų kartoms. Vienas iš žinomiausių lietuviškų animacinių filmų yra „Baubas“, ir pagrindinis jo personažas tapo atpažįstamu I. Bereznicko ženklu, vizitine kortele. Šioje parodoje eksponuojami darbai iš filmų „Baubas“.

Režisierės ir dailininkės Jūratės Leikaitės-Aškinienės kūrybos ekspoziciją puošia pavadinimas „Kai piešti paveikslai atgyja“. Menininkės animaciniai filmai neatskiriami nuo lietuviško folkloro, pasakų ir mitų, pasižymi žaismingumu, savita pasakojimo maniera, stilistiniais eksperimentais. Jos filmai taip pat yra laimėję daugybę prizų ir diplomų tarptautiniuose festivaliuose. Autorę domina lietuvių tautosaka, etnografija, liaudies menas, švenčių tradicijos. Ji įkvėpimo kūrybai randa pasakose, sakmėse, padavimuose. Filmų eskizai, grafikos ir tapybos darbai pratęsia tuo metu kuriamo ar sukurto animacinio filmo medžiagą, papildo plėtojamą temą. „Mėgstu improvizuoti ir keisti stilių. Tai priklauso nuo temos, kuria tuo metu domiuosi. Paveikslus kuriu tik būdama geros nuotaikos, nes noriu, kad juose būtų užfiksuoti energetiškai teigiami ir šviesūs dalykai. Labai džiaugiuosi, kai ant popieriaus ar drobėje sukurti personažai pasitelkiant animaciją atgyja, pradeda šokti ir kalbėti“, – sako Jūratė. Jos filmai yra daugelio tarptautinių festivalių laureatai, „Margučių rytas“ ir „Taip Laima lėmė“ įvertinti „Sidabrinėmis gervėmis“.

Valentas Aškinis savo ekspozicijos dalį įvardino taip: „Du dešimtmečiai nuo „Odisėjo nuotykių“ iki „Aukso žirgo“. Šioje parodoje pristatomi dviejų Valento Aškinio režisuotų ilgametražių animacinių filmų eskizai ir kadrai. Pirmojo Lietuvoje sukurto ilgametražio animacinio filmo „Odisėjo nuotykiai“ koncepciją, fonų eskizus ir personažus sukūrė dailininkai Jolanta Šiugždaitė, Jurijus Grigorovičius ir Rolandas Petrokas, o visi filmo kūrimo darbai truko 4 metus. Dailininkams teko iššūkis sukurti ne tik fantastiško grožio mistines salas, požemių valdovo Hado karalystės olas, legendinių būtybių ir herojų portretus, bet ir atkurti realiai egzistuojančių vietovių vaizdus, įprasto senovės Graikijos žmonių gyvenimo atributus, buities detales. Vazos su legendinių žygių atvaizdais, drabužių, šarvų, ginkluotės piešiniai ant vazų, muziejiniai buities rakandai, muzikinių instrumentų, senovinių laivų piešiniai, rūmų interjerų rekonstrukcijos – visa tai labai pravertė kuriant Trojos ir Itakės rūmus, legendinių salų vaizdus. Šis klasikinės animacijos kūrinys buvo nufilmuotas ant 35 mm kino juostos. Pagrindinis antrojo ilgametražio filmo „Aukso žirgas“ dailininkas Xavier Dujardenas parengė filmo vaizdinio sprendimo konceptą, nupiešė aplinkos eskizus, sukūrė personažus. Visa grupė fono dailininkų piešė fonus.

Valentas Aškinis prisimena: „Mudu su asistente Ieva Miškinyte Lietuvoje surinkome daug pagalbinės istorinės ir vaizdinės medžiagos, kuri buvo tikslingai panaudota kuriant filmo dizaino sprendimus.Animacinio filmo „Aukso žirgas“ herojus Aušvydas ant namo stogo iškėlė savo paties pagamintą saulę. Tai simbolinis veiksmas, kuris reflektuoja į kalvio, išvadavusio Saulę, mitą. Mes, kurdami saulės modelį, kaip prototipą panaudojome memorialinio paminklo viršūnės saulės nuotrauką iš Varėnos rajono. Arkliai visuomet buvo labai svarbūs lietuvių gyvenime. Ne veltui ir mūsų herbe puikuojasi Vytis. Aušvydas drožia įvairias vėtrunges, tarp jų – ir Vyčio (raitelio ant žirgo) medinę vėtrungę. Šių vėtrungių autentiškų pavyzdžių piešiniai, nuotraukos labai pravertė kuriant vėtrungių modelius. Kuriant Aušvydo šarvus, kuriuos jis įgydavo užšokęs ant vario, sidabro ir aukso žirgų, buvo pasitelktos lietuvių karių šarvų ir ginkluotės rekonstrukcijos, įvairūs istoriniai liudijimai, atvaizdai. Vytauto portretas – šaltinis dailininkų darbui – tapo prototipu kuriant aukso šarvų modelį. Kuriant princesės Saulės modelį remtasi Barboros Radvilaitės ir kitų Lietuvos kilmingų moterų portretais.“