PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Kovo 6 d. 14:34

Justinui Marcinkevičiui - 90-imt

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


120469

Vieno ryškiausių tautos poetų Justino Marcinkevičiaus jubiliejus - su eilėmis ir muzika.

Kovo 10 d. 18 val. - vakaras Justino Marcinkevičiaus 90-ojo gimtadienio dieną „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“ Laiptų galerijoje .

Tekstus skaito aktorius Andrius Bialobžeskis. Dalyvauja klarnetininkas Haroldas Parulis.


Foto galerija:

5e62239183478.jpg
5e6223a10e217.jpg

Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) gimimo dieną, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kviečiame į poezijos ir muzikos vakarą „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“ pagal to paties pavadinimo knygą. Auksinio scenos kryžiaus laureatas, aktorius Andrius Bialobžeskis skaitys ištraukas iš naujausios Just. Marcinkevičiaus poezijos rinktinės. Tai po rašytojo mirties rastos eilės, atpažįstamos iš gimtosios istorijos, kalbos, kultūros, žmogaus santykio su laiku temų, bet ir kitokios, labiau atitinkančios filosofinės lyrikos kanoną.

Just. Marcinkevičiaus nuopelnai šaliai ir literatūrai įvertinti nepriklausomybės metais: 2001 m. jis apdovanotas Lietuvos nacionaline literatūros ir meno premija. Per 100 rašytojo knygų – tai poemos, esė, vaikų literatūra ir kt. Pats poetas suskaičiavo parašęs apie pusantro tūkstančio eilėraščių.

Pasak poeto, kritiko Arno Ališausko, ,,Justino Marcinkevičiaus pavyzdys įrodo, kad poeto populiarumas yra ir jo prakeikimas (…) pats Justinas Marcinkevičius, ir vertingoji jo poezijos dalis lieka kažkur nuošaly, nutylima, tarsi nesanti.“

,,Ir aš, ak ir aš ėjau Lietuvos pėdsakais, kaip šuo, uosdamas juos, kartais pamesdamas, tačiau suradęs siekiau, mėginau parodyt kitiems. Bandžiau juos pridengti savim ir žodžiu, kad prievartos vėjas neužneštų jų, neištrintų. Tai joks mano nuopelnas, tai pareiga, kurią geriau ar blogiau - ne režimui, ne konjunktūrai, net ne poezijai - vykdžiau Lietuvai (skamba per daug pretenzingai, atleiskit) ieškodamas būdų praeiti, prasmukti su tuo žodžiu, kaip su kryžium(...)“

(iš Just.Marcinkevičiaus esė „Taburetė virš galvos“)

Tautos džiaugsmus, netesėjimus, paklydimus skaudžiai išgyvendavęs poetas per savo jubiliejų šventes prašydavo mažiau ploti, daugiau įsiklausyti į lietuvišką žodį:

,,Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga’’.

Just.Marcinkevičius - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio ordinų kavalierius, Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys, Tautos namų garbės pirmininkas, Lietuvos rašytojų sąjungos, F. Šilerio universiteto (Vokietija) kolegijos „Collegium Europaeum“ narys.

Bilietų teirautis ,,Laiptų galerijoje"

8 - 41 20 06 43