Jūrų muziejus pasiruošęs pasitikti Jūros šventę

Klaipėda

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

10148

Lietuvos jūrų muziejus artėjančiai Jūros šventei dovanoja tris parodas, Jūrininkų pagerbimo ceremoniją ir istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“.

„Nusikaltėlis ar auka?“ - tokiu netikėtu, intriguojančiu pavadinimu antradienį, liepos 25 d., Jūrų muziejus atidaro parodą „Akropolio“ prekybos centre Klaipėdoje.

„Nusikaltėlis ar auka?“ - tai vieno eksponato iš muziejaus jūrų gamtos rinkinio paroda, pateikta kaip detektyvinė istorija. Lankytojai prašomi padėti išnarplioti bylą, kurioje kaltinamasis - Kamčiatkos krabas. Istorija prasidėjo 1930 m., Sovietų Sąjungai išsikėlus tikslą užveisti šią komerciškai naudingą rūšį Barenco jūroje.

Paroda pristato brangiai kainuojantį eksperimentą ir vienintelį eksponatą - sausai preparuotą Kamčiatkos krabą iš Japonijos jūros.

„Jūros proza ir poezija. 1945-1990“ - ši paroda trečiadienį, liepos 26 d., bus atidaryta Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Joje muziejus pristatys sovietinio laikotarpio Lietuvos žvejybinio laivyno modelius, o biblioteka - to laiko knygas apie jūrą.

Parodos kuratorius istorikas Romualdas Adomavičius pasakojo, kad tuo laikotarpiu, siekiant atskleisti darbo jūroje romantiką ir grožį, kartu su jūreiviais plaukdavo ir rašytojai, poetai. „Be abejo, iš jų buvo reikalaujama socialistinio realizmo stilistikos kūrinių“, - sakė istorikas.

Tačiau jūroje gimdavo ir tikrų literatūros šedevrų. Vienas žymiausių Lietuvos poetų - Paulius Širvys - 1967-1969 m. dirbo Klaipėdos žvejybos laivyne: iš pradžių paprastu jūreiviu, vėliau - tolimojo plaukiojimo laivo vairininku.

Dažna klaipėdiečių šeima dar puikiai pamena to meto jūros prozą - be galo sunkų, alinantį darbą ir ilgus reisus. Tačiau iš ilgesio, iš jūros platybių gimdavo ir poezija. Parodos atidarymo metu jos lankytojai bus kviečiami įsilieti į Gyvąją poezijos bangą - jūrai skirtos ar jūroje parašytos poezijos skaitymą gyvai.

Ketvirtadienį, liepos 27 d., kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jūrine bendruomene prie Albatroso paminklo ir prie Lietuvos jūrų muziejuje esančio paminklo „Lietuvos jūrininkams, jūrą mums atvėrusiems“ rengiama jau tradicija tapusi iškilminga jūrininkų pagerbimo ceremonija, skirta jūrą Lietuvai atvėrusiems, išplaukusiems ir negrįžusiems. Po ceremonijos ir iškilmingo vėliavų Nerijos forte pakėlimo jūrinei bendruomenei bus pristatytos naujos ir atnaujintos Nerijos forte esančios ekspozicijos.

Penktadienį, liepos 28 d., Turgaus gatvėje bus atidaryta kilnojamoji paroda „Uostas kopose. Šventoji. Jūrinio paveldo ženklai“. Tai jau antroji „Jūrinio paveldo ženklų“ ciklo paroda, atverianti klaipėdiečiams ir miesto svečiams nematomus jūrinės praeities reliktus.

Paroda supažindins su istorinėmis Šventosios uosto kūrimo prielaidomis, išryškins svarbiausias Šventosios uostą steigusias asmenybes, jų vizijas ir paprastų uosto statytojų indėlį. Didelė dalis parodoje pateikiamos vaizdinės medžiagos skelbiama pirmą kartą. Tarpukario Lietuvos patirtis kuriant, vystant ir rūpinantis Šventosios uostu tebėra aktuali ir šiandien. Todėl paroda skatina diskusijas Šventosios uosto aktualizavimo klausimais.

Penktadienį, liepos 28 d., į Dangę įplauks Jūrų muziejaus jau šeštą kartą organizuojamas istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Tai - vienas pagrindinių Jūros šventės akcentų - unikalus, analogų Lietuvoje neturintis renginys, reprezentuojantis jūrinę Lietuvos kultūrą ir tradicijas.

Flotilėje bus 10 laivų. Dauguma jų - įvairaus dydžio plokščiadugnės Kuršių marių arealo žvejų valtys. Flotilės žvaigždė - naujasis istorinio Lietuvos laivyno pasididžiavimas - vytinė „Vytautas Didysis“, ką tik grįžusi iš nacionalinės ekspedicijos Lenkijos vandenyse. Tai - atstatyta sumažinta XVIII a. Merkinės laivo - vytinės - kopija. Flotilėje dalyvaus ir praėjusių metų ekspedicijos laivas „Vytis“. Juos abu atkūrė laivadirbis Simas Knapkis.

Flotilėje bus ir didžiausias Lietuvoje atstatytas laivas - reisinė „Dreverna“. Laivadirbiai atkūrė šį burlaivį Drevernoje ir sugrąžino jį į Kuršių marias. Laivo statybos projekto autorius - Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. 1874 m. Rytprūsiuose plaukiojo apie 600 šio tipo laivų. Jie gabeno statybines medžiagas, druską, javus ir kitokius krovinius.

Šiųmetė „Dangės flotilė“ irgi plaukia ne tuščiomis - ji atplukdo į Klaipėdužę nuotaką iš Kuršių nerijos. Teatralizuota vestuvių šventė vyks laivams prisišvartavus už Biržos tilto - Karlskronos aikštėje. Ją rengia Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“. Žiūrovai gyvai pamatys XIX a. lietuvninkų vestuvių papročius: nuometavimą, marčios ašarų ragavimą ir kt.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt