Jūros šventė: aplankys burlaiviai, laukiama prezidento

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

90994

Vos dvi savaitės lieka iki kulminacinio vasaros renginio – Jūros šventės, kaskart į vienintelį Lietuvos uostamiestį sukviečiančios įspūdingus srautus svečių. Liepos 26-ąją miestas sveikins jau 60-ąją, jubiliejinę Jūros šventę, o jos svečius kvies įsitikinti, jog „Jūra tinka kiekvienam!”

Šiandien spaudos konferenciją surengę šventės organizatoriai sako, jog jūrinis stuburas buvo ir yra šios šventės esmė bei išskirtinumas, o kasmet ruošiant šio renginio programą keliamas svarbiausias tikslas, kad šventėje būtų kuo daugiau jūros…

Klaipėdą aplankys Kolumbijos karinis burlaivis

Jūros šventės peizažas jau nebeįsivaizduojamas be burių. Aštuoni Baltijos pakrantės miestai – Klaipėda, Karlskrona, Rostokas, Ryga, Gdanskas, Ščecinas, Nystedas ir Turku – daugiau nei dešimtmetį įgyvendinantys projektą „Baltic Sail“ ir puoselėdami tradicinį buriavimą kaip svarbią Europos jūrinės kultūros paveldo dalį skatina ir kviečia tradicinių burlaivių bei senovinių laivų savininkus leistis į keliones po Baltijos jūrą, aplankant ir papuošiant burėmis šiuose miestuose vykstančias jūrines šventes.

„Jūros šventės“ dienomis Klaipėdoje viešės buriniai laivai iš keturių valstybių. Įspūdingiausias ir didžiausias burlaivis „Gloria“ į uostamiestį atplauks net iš Kolumbijos. Šalies karinėms jūrų pajėgoms priklausantis laivas Baltijos jūroje lankysis pirmą kartą. Jis planuoja užsukti į tris „Baltic Sail“ projekto partnerių uostus – Klaipėdą, Karlskroną ir Rostoką. Pirmą kartą Klaipėdoje viešės ir burlaivis iš Vokietijos „Santa Barbara Anna“, kuris yra praeityje garsios airių muzikos grupės „Kelly Family“ šeimos nuosavybė. Net keturi burlaiviai – „Baltic Beauty“, „Bonawentura“, „Bryza H“ ir „Antica“ - atplauks iš kaimyninės Lenkijos. Iš Sankt Peterburgo (Rusija) laukiama laukiama atplaukiant mokomojo burlaivio, iš kaimyninio Kaliningrado – poros jachtų, įgyvendinančių socialinį projektą ir į savo įgulas integravusių žmones su judėjimo sutrikimais.

Visi besisvečiuojantys burlaiviai Jūros šventės dienomis atvers savo denius lankytojams, o kai kurie ir plukdys žmones trumpoms ekskursijoms į jūrą ar marias. Kolumbijos karinis laivas surengs oficialų priėmimą kviestiniams svečiams.

Jūros šventėje laukiama ir prezidento

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, jog garbingą pareigą - Jūros šventės globą – prisiima ir naujai išrinktas LR prezidentas Gitanas Nausėda. Miesto vadovo teigimu, valstybės vadovo turėtume sulaukti ir Jūros šventės renginiuose, vienas jų – vainikų nuleidimo ceremonija žuvusiesiems jūroje, tradiciškai vyksianti šeštadienį, liepos 27-ąją, 12 val. Visiems, kas neras galimybės išplaukti į šią jautrią pagerbimo ceremoniją, šventės organizatoriai siūlo pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis ir internete stebėti tiesioginę transliaciją iš karinio laivo „Aukštaitis“. Beje, šiemet savo pagarbos ženklą – vainiką žuvusiesiems jūroje iš sraigtasparnio nuleis ir Karinės oro pajėgos.

Tradiciškai šeštadienio rytą jūrinė bendruomenė Smiltynės kapinaitėse pagerbs pirmojo Lietuvos kapitono L. Stulpino atminimą, Skulptūrų parke padės gėlių prie memorialo žuvusiai laivo „Linkuva“ įgulai. Šv. Mišios už žuvusiuosius jūroje ir visą jūrinę bendruomenę vyks sekmadienį 10 val. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, jas aukos Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Fontanai – šoks skveruose ir gatvėse

Taip lauktas šokančių ir dainuojančių fontanų sugrįžimas į Jono kalnelio užutėkį šiemet, deja, neįvyks. Dėl besitęsiančių rekonstrukcijos darbų ir galimų saugumo problemų nuspręsta šiam renginiui ieškoti kitos vietos. Organizatoriai fontanų programai parinko erdvę prie skulptūros „Neringa“. Taip geroji milžinė iš senos pajūrio legendos virs visas stichijas jungiančiu simboliu. Fontanai drauge su Neringa „šoks“ penktadienio ir šeštadienio vakarais nuo 22.30 iki 1 val. (kas pusvalandį), programą dovanoja AB „Klaipėdos nafta“. Kitas, kuklesnio mastelio, bet ne mažesnio įspūdžio fontanas šventės dienomis čiurlens, muzikuos, švies ir šoks Turgaus ir Tiltų gatvių sankirtoje.

Šventę praturtins jubiliejai

Šiemetinės jūros pagerbtuvės uostamiestyje kupinos renginių, dedikuotų šiai gamtos duotybei. Tai - jūrai ir jos žmonėms skirtos parodos, knygų pristatymai, susitikimai su jūrinės kultūros tyrinėtojais bei jūrų verslo atstovais, pažintis su jūriniu krašto paveldu, kūrybinės inspiracijos marinistine tema. Renginiai Klaipėdoje startuos dar prieš oficialią šventės pradžią liepos 26-ąją, kuomet per miestą pražygiuos Didžioji Jūros šventės eisena – gausiausią dalyvių bei žiūrovų būrį sutraukianti tradicija. Šių metų geroji naujiena, jog į eiseną grįžta vienas iš svarbiausių jūrinės valstybės simbolių – karinio jūrų laivyno rikiuotė. Šalies karinės flotilės atstovai drauge su orkestru žygiuos eisenos priekyje, už jų žengs ir šventės publiką sveikins daugiau nei 7000 jūrinės bendruomenės atstovų.

„Galime tik džiaugtis, jog jūrinį šventės programos koloritą kuria visa miesto bendruomenė. Ir daro tai noriai. Tik mūsų partnerių dėka galime parodyti svečiams jūrą iš visų jos pusių: nuo muziejinių eksponatų, knygose išrašytos išminties ar istorinių laivų iki pažangiausių jūrų verslo sprendimų“,- sako šventę organizuojančios Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys.

Organizatoriai džiaugiasi, jog jubiliejinė Jūros šventės šiemet turi solidžias gyvavimo sukaktis švenčiančių kolegų: į programą su tradicinėmis ir naujomis iniciatyvomis įsilies 40-mečio jubiliejų pažymintis Lietuvos jūrų muziejus, 20-metį tuo pat metu sutinkantis jūrų verslo žurnalas „Jūra. Mope. Sea“ pristatys šiai progai dedikuotą knygą, apžvelgiančią pastarųjų dviejų jūrinės bendruomenės gyvenimo dešimtmečių aktualijas.

Muziejininkai renginius dedikuoja žuvusiam kolegai

Visi Lietuvos jūrų muziejaus renginiai Jūros šventėje yra dedikuojami istoriko, muziejininko Romaldo Adomavičiaus atminimui, kuris žuvo š.m. liepos 2-ąją muziejaus kurėnui apvirtus audringose mariose. Visas Romaldo Adomavičiaus gyvenimas buvo paskirtas Lietuvos laivybos ir Klaipėdos istorijos tyrimams. Jau be jo liepos 23 dieną 17 val. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, Gerlacho palėpėje, bus pristatyta naujausia Romaldo Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo knyga – Lietuvos jūrininkų žinynas „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Ne „SüD 1“ ir jo kapitonas į Dangę įvedinės ir šiemetį istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“. Jis šiemet į Jūros šventę atplauks jau 8-ąjį kartą. Planuojama, jog penktadienį, 20 val., pakilus Pilies tiltui į Dangę suplauks 15-os istorinių laivų flotilė. Iki sekmadienio ryto laivai bus prišvartuoti tarp Biržos ir Pilies tiltų. Tai bus gyva istorinė ekspozicija, skleidžianti žinią apie šio krašto laivybos tradicijas, žvejiškus papročius. „Dangės flotilė“ iš miesto išplauks sekmadienį 9 val. – tam vėl bus keliamas Pilies tiltas.

Jūrų muziejaus kolektyvas Jūros šventėje pristatys 2 parodas: pirmoji primins ilgamečio muziejaus vadovo Aloyzo Každailio veiklos epochą (atidarymas liepos 24 d., 16 val. I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje), antroji – „Jūrinio paveldo ženklai. Laivų statyba“ nuo liepos 26-osios bus eksponuojama aikštėje, prie burlaivio „Meridianas“.

„Meridianas“ pasipuoš Europos jūrinio paveldo ženklu

Per šventę Klaipėda praturtės dar vienu jūrinio paveldo simboliu – liepos 26-osios vidurdienį planuojamoje ceremonijoje Europos jūrinio paveldo ženklas bus suteiktas burlaiviui „Meridianas“. Beje, Jūros šventės savaitgalį aikštė prie „Meridiano“ taps Jūrų verslo ir partnerių iniciatyvų erdve. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bendrovės „Klaipėdos nafta“, „Aros Marine“ (beje, taip pat švenčianti jubiliejinę 10-mečio sukaktį) ir „Lietuvos geležinkeliai“ čia įkurdins savo paviljonus, kuriuose smalsus lankytojas ras labai įdomių dalykų – nuo įrenginių, leisiančių virtualiai krauti krovinį į laivą ar valdyti traukinį, iki pasivaikščiojimo po SGD laivą ar gyvų susitikimų su Lietuvos įžymybėmis.

Į aikštę prie „Meridiano“ šeštadienį kviečiami vaikai. Improvizuotose Burinuko uosto dirbtuvėlėse jų laukia svarbi misija – sukurti gražų, draugišką ir spalvingą miestą bei uostą. Vaikų sukurtoje aplinkoje 15 val. į dangų pakils 60 balandžių. Tiek, kiek kartų švenčiame Jūros šventę.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt