Jurgiui Šauliui, patriotui ir valstybininkui, pagarba neblėsta

Klaipėda

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

84012

Vilniuje penktadienio popietę į istorija paženklintus Signatarų namus, kuriuose 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Vasario 16-osios Aktas, rinkosi signataro dr. Jurgio Šaulio giminaičiai, kraštiečiai, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos ir Gargždų krašto muziejaus atstovai, vilniečiai, oficialūs asmenys paminėti šio garbaus žmogaus 140-ųjų gimimo metinių.

Įprasmina svarbios sukaktys

Pagrindiniai renginio organizatoriai – Signatarų namai, dr. J. Šaulio artimieji, Šveicarijos lietuvių bendruomenė. Renginio vedėja, Vasario 16-osios klubo narė, dr. J. Šaulio antros eilės provaikaitė Gintarė Sargūnaitė išreiškė padėką ir pagarbą Vasario 16-osios Akto signatarui, visuomenės veikėjui, spaudos darbuotojui, pirmajam oficialiajam Lietuvos diplomatui, kilusiam iš Klaipėdos rajono, Balsėnų kaimo, dr. Jurgiui Šauliui. „Ypač dažnai signataro J. Šaulio vardas buvo minimas po Vasario 16-osios akto suradimo Vokietijoje, kuris, kaip nustatė specialistai, buvo jo ranka surašytas. 2018 m. gimtuosiuose Balsėnuose buvo paminėtos jo 70-osios mirties metinės, o šiemet gegužės 5 d. sukako 140-osios Jurgio Šaulio gimimo metinės. Šie metai yra ir Pasaulio lietuvių metai, minintys Lietuvių Chartos (1949 m. birželio 14 d. VLIK Vokietijoje parengtas ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ paskelbtas dokumentas) 70-metį. Šis dokumentas išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Pagrindinis tikslas buvo suburti išsisklaidžiusius tautiečius. Charta tapo visų lietuvių bendruomenių moraline nuostata ir XX a. antrojoje pusėje padėjo išlaikyti lietuvybę. Tad dar didesnė prasmė minėti šią diplomato gimimo datą“, – įsitikinusi G. Sargūnaitė.

Šveicarijoje kurs draugiją

Sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, Vasario 16-osios klubo valdybos narė Regina Smetonaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Latakienė, Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė.

Taip pat aktyvios Šveicarijos bendruomenės vardu kalbėjo jos pirmininkė Jūratė Caspersen. Ji paviešino, kad gerbiamo Signataro giminaičiai su Šveicarijos lietuvių bendruomene nusprendė steigti dr. Jurgio Šaulio draugiją, kurios veikla atitiktų jo veiklos ir gyvenimo filosofiją.

Jurgio Šaulio veiklos pėdsakai Šveicarijoje gana gilūs, o Lugano miesto Kostanjolos kapinių kolumbariume yra paskutinė jo poilsio vieta. Minėta bendruomenė kartu su diplomatinėmis atstovybėmis prižiūri kapą, kasmet per Vasario 16-ąją padeda gėlių, uždega žvakutę. Bendrystė su Šveicarijos lietuviais prasidėjo 2017 m. spalį, kai abiejų signatarų Šaulių giminaičiai buvo pakviesti kartu Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse pagerbti prelato Kazimiero Stepono Šaulio ir dr. Jurgio Šaulio atminimą Lugane.

Įdomios asmenybės atspindžiai

„Jurgis Šaulys – viena ryškiausių XX a. Lietuvos asmenybių: patriotas ir valstybininkas, žavėjęs ne tik savo nuveiktais darbais, bet ir ne ką mažiau įdomia asmenybe. Ir šiandien šį faktą patvirtins pranešimai“, – sakė renginio vedėja.

Signataro Jurgio Šaulio sūnėnas, buvęs ilgametis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Gargždų miesto garbės pilietis Česlovas Tarvydas ne tik priminė, kaip signataro atminimas puoselėjamas Nepriklausomoje Lietuvoje, bet akcentavo J. Šaulio dukros Birutės Čečkuvienės (Čečkus) veiklos pėdsakus išsaugojant intelektualųjį savo tėvelio palikimą, jo perdavimo Lietuvai ir išsaugojimo momentus.

Profesorius Liudas Mažylis patraukliai pristatė ne tik dr. J. Šaulio veiklos Lietuvos Taryboje reikšmę, bet dar kartą prisiminė ir Vasario 16-osios Akto suradimo Vokietijoje istoriją. Ambasadoriaus dr. Vytauto Žalio pranešimas „Žemaitis iš Balsėnų, svajojęs perkirsti Gordijaus mazgą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose“ vedė minėjimo dalyvius Jurgio Šaulio diplomatinės veiklos pėdsakais. Signatarų namų istorikė dr. Vilma Bukaitė perskaitė pranešimą „Dr. Jurgio Šaulio asmenybės atspindžiai jo dienoraščiuose“.

G. Sargūnaitė priminė, kad monografijos apie Jurgį Šaulį autoriaus Vytauto Plečkaičio teigimu, „Jurgis Šaulys visą gyvenimo mėgo knygas, buvo aistringas bibliofilas, suprato meno vertę. Lankė operos ir baleto spektaklius, mėgo rimtąją muziką“. Ir nors gyveno aktyvų diplomatinį gyvenimą, visada atrasdavo laiko pasivaikščiojimams gamtoje – gryname ore, kur ausį pamalonindavo ramus paukščių čiulbėjimas: „Puiku dabar pas mus, prasideda ir paukščiai <...> čiulba, čirška, saulė kaitina, viskas ramu – pavasariu kvepia...“ – džiaugdavosi dr. Jurgis Šaulys. Jam buvo nesvetimas Klaipėdos kraštas, kuriame susipažino su nemažai lietuvininkų, ne vieną jų įtraukė į Didžiosios Lietuvos kultūrinį ir visuomeninį sąjūdį. Vienas jų – Vilhelmas Storosta-Vydūnas.

Paveikė dainos siužetas

Šiemet minint Vasario 16-osios dieną Signatarų namuose sužinota, kad J. Šaulys turėjo mėgstamą lietuvių literatūrinę baladę „Dūmojimas seno žemaičio ant kalno Birutos“ („Biruta“, „Birutė“). Dainos siužetas paimtas iš istorijos ir sietas su tautosaka, nes pagrindiniai „Birutos“ veikėjai – Kęstutis ir Birutė. Dainoje sukurtas Birutės paveikslas yra tapęs lietuvaitės simboliu. Galbūt šios dainos paveiktas dr. J. Šaulys savo dukrą pavadino Birute. Yra žinoma, jog šią dainą lietuviai studentai ir emigrantai svetur giedodavo kaip himną, o kaimo jaunimas dainavo ją kaip meilės dainą (dainos autorius Silvestras Valiūnas ją sukūrė 1823 m.).

Renginį paįvairino Gargždų kultūros centro folkloro ansamb­lis „Cyrulelis“, kuris atliko „Birutą“ bei kitas žemaičių krašto ir autorines dainas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt