Jurgita Šiugždinienė: apie ką jau dabar turėtų galvoti didieji Lietuvos miestai?

Pasaulio žemėlapyje vis drąsiau į pirmąjį planą veržiasi miestai, įsitvirtinantys kaip proveržio ir inovacijų centrai, konkuruojantys dėl išteklių, investicijų, talentų, turistų. Dėl tos pačios priežasties apie plėtrą galvojančios tarptautinės kompanijos ir pasaulinio lygio talentai vertina ir lygina ne vien šalių, bet ir jų dėmesį patraukusių miestų potencialą bei teikiamas galimybes.

Intensyvi urbanizacija – viena iš tendencijų, stebimų šiuolaikiniame pasaulyje ir sparčiai jį keičiančių. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, jau dabar 55 proc. pasaulio gyventojų telkiasi miesto vietovėse, 2050-aisiais ši dalis padidės iki 68 proc.

Miestai – ekonominės galios ir talentų traukos centrai

Dar geriau apčiuopti šio vyksmo mastus padeda kelių dešimtmečių duomenų palyginimas: 1950 metais pasaulio miestuose buvo 751 mln. gyventojų, 2018 metais – jau 5,6 karto daugiau. Prognozuojama, kad dėl besitęsiančios migracijos į miestus bei bendro pasaulio gyventojų skaičiaus augimo, 2050 metais gyvenančiųjų miestuose padaugės dar 2,5 milijardo.

Miestai traukia ne tik gyventojus. Čia telkiasi ekonominė galia ir slypi ekonomikos augimo varomoji jėga. Skaičiuojama, kad būtent miestuose generuojama daugiau kaip 80 proc. pasaulinio BVP. 300 didžiausių metropolinių zonų dirba beveik ketvirtadalis pasaulio darbo jėgos, sukuriama kone pusė visos pasaulio produkcijos.

„Brookings Institution“ duomenimis, 2014-2016 m. miestams teko 36 proc. pasaulinio užimtumo augimo ir 67 proc. pasaulinio BVP augimo, be to, šiuo laikotarpiu miestuose ekonomikos augimo tempai kasmet vidutiniškai 3,3 procentiniais punktais viršijo viso pasaulio vidurkį.

Miesto patrauklumą lemia ir aukštojo mokslo kokybė

Saugiausi, išmaniausi, tvariausi, tinkamiausi gyventi – tai tik keli iš daugybės kriterijų, pagal kuriuos yra vertinami miestai. Dar vienas labai svarbus kriterijus, lemiantis miesto patrauklumą bei išskirtinumą – jame veikiančių universitetų kokybė ir tarptautinis pripažinimas, miesto valdžios politika, skatinanti ir investuojanti į universitetinį išsilavinimą, bendras tyrėjų ir pripažintų mokslo lyderių bei užsienio studentų skaičius, išlaidos moksliniams tyrimams, patentų kiekis.

Aukštojo mokslo kokybę, mokslinės veiklos intensyvumą bei tarptautiškumą mieste pasverti leidžiančius rodiklius matuoja visi tarptautiniu mastu pripažinti ir labiausiai vertinami miestų reitingai: konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ sudarytas „Cities of Opportunities 7“, „Economist Intelligence Unit“ pristatytas „Hot Spots 2025: Benchmarking the Future Competitiveness of Cities“, „A.T. Kearney“ konsultacijų bendrovės rengiamas „Global Cities Report“ ar „Mori Memory Foundation“ sudarytas „Global Power Cities Index“.

Ne viename iš ką tik minėtų reitingų pirmaujantis Londonas gali pasigirti 4-iais į pirmąjį geriausių pasaulio universitetų šimtuką patenkančiais universitetais. Kitas miestų reitingų lyderis Niujorkas – 3-imis, tarp dešimties geriausių miestų minimi Honkongas – 4-iais, Tokijas ir Singapūras – 2-ais.

Malmę išgelbėjo universitetas

Galima rasti ne vieną atvejį, kai gelbėjimosi virvę gilioje ekonominėje duobėje atsidūrusiems miestams ištiesę universitetai tapo jų proveržio katalizatoriais.

Pavyzdžiui, Malmės (Švedija) ekonomikos ramsčiu ne vieną dešimtmetį buvo laivų statybos pramonė. Miestas su sunkumais susidūrė tuomet, kai bankrutavo didžiausia laivų statybos bendrovė. Kitų darbo vietų įmonės darbuotojams neatsirado, be to, nebuvo žmonių, galinčių tapti naujų darbo vietų kūrėjais ir darbdaviais.

Ieškodama sprendimų miesto problemoms, jo valdžia įtikino Švedijos vyriausybę, kad Malmei būtina turėti universitetą. Įkurtame universitete imtasi vystyti technologijos ir inžinerijos mokslus, o miestą gyvąja laboratorija (angl. Living Lab) paversti pasiūlę Malmės vadovai sudarė išskirtines sąlygas mokslininkams testuoti jų kuriamas inovacijas ir įgyvendinti naujas idėjas.

Atsigręžimas į mokslą ir švietimą, valdžios atstovų lyderystė ir proaktyvumas davė rezultatų – šiandien Malmė įsitvirtinusi tarp pirmaujančių pasaulyje miestų pagal vienam gyventojui tenkančių patentų paraiškų skaičių.

Pritraukė „Apple“ ir „Google“

Panašaus scenarijaus sėkmės istoriją gali papasakoti ir plieno miestu vadintas Pitsburgas (JAV), kurio nuosmukio priežastimi tapo pigesnio šio lydinio importas iš kitų šalių. Savo augimo bei klestėjimo šaltinio netekusį miestą bendromis jėgomis ėmėsi gaivinti du universitetai – Pitsburgo bei Karnegio Melono – anksčiau aršiai konkuravę tarpusavyje, tačiau suvieniję jėgas vardan bendro tikslo.

Pirmasis jau nuo seno garsėjo savo medicininiais tyrimais. Antrasis sumažino savo mokslo ir studijų tematikų lauko aprėptis bei ėmė specializuotis informacinių technologijų bei robotikos srityse, o sutaupytus išteklius nukreipė šių sričių mokslo lyderiams pritraukti.

Prie universitetų iniciatyvos prisijungė ir miesto valdžia, universitetų miestelyje pastačiusi didelį verslo centrą, kuriame kūrėsi ne tik aukštosiose mokyklose gimę startuoliai, bet ir tokios pasaulinės kompanijos kaip „Apple“ ar „Google“, su universitetais vysčiusios bendrus mokslo tyrimus.

Nuošalyje neliko ir miesto verslininkai, suformavę investicinį fondą, kurio lėšos leido universitetų mokslininkams vystyti naujas technologijas ir jas komercializuoti. Taip gimė „Ben Franklin Technology Partners“ iniciatyva, kurios pastangomis Pitsburge per pastaruosius tris dešimtmečius sukurta daugiau kaip 80 tūkst. naujų darbo vietų, miestas tapo pasauliniu medicininės robotikos centru, o čia veikiančių universitetų mokslininkai savo vykdomiems tyrimams kasmet pritraukia apie 1,5 mlrd. JAV dolerių siekiantį finansavimą.

Kokią ateitį rinksis didieji Lietuvos miestai?

Aukščiau pateikti pavyzdžiai iliustruoja, kokį reikšmingą poveikį mieste gali sukurti universitetai. Tuo pačiu jie tikrai nėra vienintelis elementas nuo kurio priklauso miesto sėkmės istorija. Tiksliau – universitetas – tik vienas iš trijų. Likusieji šio „triguba spirale“ (angl. Triple helix) vadinamo modelio elementai yra miesto valdžia bei verslas ir pramonė.

Visi trys elementai, darniai sąveikaudami tarpusavyje, suformuoja išskirtinę ekosistemą, gimdančią inovacijas, traukiančią žmogiškąjį kapitalą, viliojančią naujus investuotojus.

Tiksliai apibrėžtas ir komunikuojamas miesto išskirtinumas bei jį įgalinančios kompetencijos, moderni infrastruktūra ir tyrimų bazė, pakankamas aukščiausio lygio specialistų skaičius, verslui palanki aplinka ir mažai biurokratijos, patogus susisiekimas, turtingas kultūrinis gyvenimas ir plačios laisvalaikio pramogų galimybės, kokybiškos bei prieinamos švietimo ir sveikatos paslaugos, švari ir tausojama aplinka.

Tai skiriamieji globalaus, konkurencingo ir patrauklaus miesto bruožai.

Jais pasižymintys ar į juos nuosekliai investuojantys miestai yra konkurencingi ir patrauklūs, jie lyderiauja tarptautiniuose reitinguose, jie kaip magnetai traukia naujas investicijas, verslo kompanijas, talentus, užsienio studentus ir turistus. Jų sėkmę užtikrina valdžios, aukštojo mokslo institucijų ir verslo bendradarbystė bei aiškus suvokimas, kad ne provincijos, o globalūs, tarptautiški miestai yra mūsų ateitis.

Susipažinus su gerąja pasauline patirtimi, darosi ne mažiau įdomu, kokią ateitį sau projektuoja Lietuvos miestai, kokios jų galimybės valdžios, aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimą paversti galingu savo augimo varikliu. Tačiau tai – atskiro straipsnio reikalaujanti tema.*

* – Komentaras parengtas remiantis:

2018 Revision of World Urbanization Prospects. UN DESA, 2018.

Cities of Opportunity 7. PricewaterhouseCoopers, 2016.

Competitive Cities for Jobs and Growth: What, Who and How. World Bank, 2015:

Decoding City Performance. JLL and the Business of Cities, 2017.

Global Cities report. A.T. Kearney, 2018.

Global Metro Monitor 2018. Brookings, 2018.

Global Power City Index 2017. Mori Memorial Foundation, 2017.

Globalisation and Competition: The New World of Cities. JLL, 2015.

Haynes, Caroline, and Vanessa Langley. Magnet Cities: Decline Fightback Victory. KPMG, 2014.

Hot Spots 2025: Benchmarking the Future Competitiveness of Cities. Economist Intelligence Unit, 2013.

How to Make a City Great. McKinsey, 2013.

IESE Cities in Motion Index. IESE Business School, 2018:

Jeremy Kelly. These are the World’s Most Innovative Cities, and Here’s Why. World Economic Forum, 2018.

Scott Leff and Brittany Petersen. Beyond the Scorecard: Understanding Global City Rankings. Chicago Council of Global Affais, 2015.

Teemu Alexander Puutio. Here are Five Predictions for the Future of Cities. World Economic Forum, 2018

World Cities: Mapping the Pathways to Success. JLL and the Business of Cities, 2018.