Jurgio Blekaičio Nemunai

Jurgio Blekaičio Nemunai
Kaunas
Genovaitė Mačiūtė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

...septyni Nemunai neša tėviškę mano,
neša beržus ir žydinčias liepas,
neša glėby ir palikti negali,
nueina ir grįžta,
ir grįžta septynis kartus.
Jurgis Blekaitis

Teatrologas, režisierius ir aktorius, poetas, vertėjas, kritikas ir žurnalistas Jurgis Blekaitis gimė 1917 m. liepos 8-ąją Suomijos miestelyje Kelomeki. Tėvai gyveno Peterburge, ten tik atostogavo. Bet greitai bolševikų revoliucijos įvykiai Blekaičius paskatino grįžti Lietuvon. Šeima buvo apsistojusi tėvo gimtinėje Birštone.

1935 metais baigęs Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją Jurgis Blekaitis Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas bei literatūras ir slavistiką. Jis buvo aktyvus Balio Sruogos Teatro seminaro ir Algirdo Jakševičiaus dramos studijos narys. Vilniaus universitete įsteigus Teatro mokslo ir meno katedrą, išklausė keletą papildomų kursų ir, 1943-aisiais apgynęs darbą „Algirdo Jakševičiaus teatro menas“ gavo teatrologo diplomą. Jau studijų metais Blekaitis ne tik vaidino, bet ir režisavo – „Vaidilos“ teatre pastatė spektaklį pagal A. de Miusė „Marianos kaprizus“, gerai įvertintą ir žiūrovų, ir kritikų. Nuo 1940-ųjų jis buvo ir aktorius, ir režisierius Vilniaus valstybiniame, vėliau „Vaidilos“ teatruose.

1944 metais Jurgis Blekaitis pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių gyveno Vokietijoje, nuo 1949-ųjų –IAV. Kaip ir dauguma išeivių, pradžioje duoną pelnėsi iš įvairių darbų fabrikuose, sandėliuose, parduotuvėse. Nuo 1956–ųjų trisdešimt metų išdirbo JAV informacinės agentūros „Amerikos balsas“ lietuvių skyriaus redaktoriumi.(pradėjęs ten dirbti 1952 m. kurį laiką buvo laisvai samdomas darbuotojas).

Gyvendamas emigracijoje J. Blekaitis pastatė 14 spektaklių. – su lietuvių teatro trupėmis režisavo vaidinimus Čikagos, Monrealio lietuvių teatruose bei Naujajame Niujorko rusų teatre.

Poetu Blekaitis savęs nelaikė, bet paragintas pripažinto žodžio meistro Henriko Radausko išleido eilėraščių rinkinius „Vardai vandenims ir dienoms “ (1954 m.) ir „Rudens ritmu“ (1979 m.). Jis paskelbė nemažai literatūros ir teatro kritikos straipsnių, bendradarbiavo išeivijos spaudoje: „Metmenyse“, „Aiduose“, „Literatūros lankuose“, „Margutyje“, yra išvertęs Č. Milošo, V. Šekspyro, J. Brodskio, A. Achmatovos ir kitų žinomų poetų kūrybos.

Lietuvos kultūros ir teatro istorijai svarbi J. Blekaičio studija „Algirdas Jakševičius – teatro poetas: iš Lietuvos teatro praeities“ (1999 m.), literatūros istoriją jis praturtino atsiminimais apie B. Sruogą, H. Radauską (knygoje: „Radauskas: apie kūrybą ir save“ (1994 m.), parengė pomirtinį Henriko Radausko poezijos rinkinį (1978 m.).

Jurgis Blekaitis mirė 2007-ųjų birželio 25 d. JAV, Vašingtono priemiestyje.

Poeto žmona Gražina Blekaitienė turtingą J. Blekaičio archyvą perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejui. Rinkinyje – eilėraščiai, straipsniai, gyvenimo įvykius, rūpimus dalykus, veiklą atskleidžiantys laiškai, įvairūs dokumentai ir nuotraukos. Vienoje iš jų – Jurgis Blekaitis su šeima: tėvu Adomu, mama Elena, seserimi Elžbieta ir broliu Viktoru 1933 m. Birštone – pas gimines jis leisdavo visas vaikystės vasaras. Su žmona Gražina ir seserimi Elžbieta kurorte Blekaitis lankėsi ir 1991-aisiais. „Birštonas buvo laisvė, draugai, linksmos žaidynės, vėliau – meškerė, nerūpestingos saulėtos dienos“, – rašė poetas. To gero, gražaus laiko prsiminimai ir jų ilgesys suskambo eilėraščių cikle „.Septyni Nemunai“. Į Jurgio Blekaičio eiles atsigręžiame kaskart, kai prireikia poetiško žodžio apie Birštoną, Nemuną ar net didžiausią žvejų laimikį šamą.

Nepamirštas ir Jurgio Blekaičio šimtmetis. Vienas iš Birštono viešosios bibliotekos projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2017 m.“ renginių buvo skirtas Birštono žemės žmogui J. Blekaičiui. Turiningais jo gyvenimo ir kūrybos takais jautriai, pagarbiai ir su meile vedžiojo aktorius Andrius Bialobžeskis ir fleitininkas Vytautu Sriubikis. Jų dėka vakare pakvipo Nemunu, pušimis, pasigirdo paukščių trelės. Poetui Jurgiui Blekaičiui būtų patikę: atmena ir tėviškė, ir jos vėjas.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka

P. S. Už archyvines žinias autorė dėkoja Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus darbuotojoms.