Jurbarko savivaldybė tarp tų, kuriose pandemija skaudžiausiai smogė darbo rinkai

Tauragė

Uzt.lt nuotr.

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt

158690

Karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu į taikomus apribojimus labiausiai sureagavo darbo rinka – Lietuvoje nuo kovo registruotas nedarbas išaugo 6,1 proc. punkto.

Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių darbo neturinčių asmenų skaičius išaugo daugiau nei 105 tūkst. Tačiau tai – nacionaliniai skaičiai. O kaip ši situacija paveikė atskirus regionus? Registruotas nedarbas sparčiausiai augo Lazdijų, Vilkaviškio, Ukmergės, Šilalės, Plungės, Telšių, Kelmės, Šilutės, Jurbarko ir Druskininkų savivaldybėse. 

Ukmergės savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojų nedarbas išaugo 8,5 proc. – nuo 11,9 proc. iki 20,4 proc., Šilalės 8,3 proc. – nuo 8,7 proc. iki 17 proc., Plungės 8 proc. – nuo 8,6 proc. iki 16,6 proc., Kelmės 7,8 proc. – nuo 13,3 proc. iki 21,1 proc., Telšių 7,8 proc. – nuo 9,7 proc. iki 17,5 proc., Šilutės 7,7 proc. – nuo 10,6 proc. iki 18,3 proc., Jurbarko 7,7 proc. – nuo 12 proc. iki 19,7 proc. ir Druskininkų 7,5 proc. – nuo 10,2 proc. iki 17,7 proc. 

„Šiose savivaldybėse nedarbo augimui įtakos turi ir tai, kad nemažai gyventojų dirba ne tik paslaugų, prekybos sektoriuose, bet daug dirbančių savarankiškai pagal verslo liudijimus. Dėl sezoniškumo darbo taip pat sumažėjo žemės ūkyje ir statybos sektoriuje. Darbo paklausai mažėjant, ypač žemos kvalifikacijos darbininkams, padidėjo jų registracija“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. 

Tai – sudėtingas laikotarpis ne tik įmonėms, kai tapo aktualūs darbo vietų išsaugojimo ir darbuotojų prastovų klausimai. Rajonuose savarankiškai dirbančius asmenis neapibrėžtumo sąlygos ir veiklų ribojimai paskatino atsisakyti, netęsti savarankiškos veiklos vykdomos su verslo liudijimais. 

Minėtose savivaldybėse, kaip ir visoje šalyje, labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo įstaigos, viešbučiai ir kitos paslaugų sektoriaus įmonės, kurios visiškai arba iš dalies nevykdo veiklos. Šie pirmojo karantino bangos laikotarpiu uždaryti paslaugų sektoriaus verslai lėčiau atsigavo vasarą ir rudenį nei mažiau veiklos ribojimų ir krizės paliesta, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba.  

Tokiomis aplinkybėmis paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys greičiau netenka darbo, o susirasti naują sunkiau dėl mažesnės laisvų darbo vietų pasiūlos ir išaugusios konkurencijos su kitais darbo netekusiais žmonėmis. Šalyje gruodžio 1 d. darbo ieškojo 266,6 tūkst. (15,5 proc.) šalies darbingo amžiaus gyventojų.  

Pagal Užimtumo tarnybos inf.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt