Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Liūdnos žinios iš Seimo nario Ričardo Juškos lūpų. Liberalas rajono bendruomenių baigiamajame renginyje susirinkusius informavo, kad naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Jurbarko rajono gyventojų tėra 26 400. Naujausius duomenis šis departamentas neseniai pristatė Seime.
Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias Jurbarko naujienas!
Priminsime, kad 2017 metų pradžioje rajono gyventojų skaičius buvo didesnis – per 26 800, skelbia Statistikos departamentas.
Palyginimui, 1989 metais Jurbarko rajone gyveno 40 351 gyventojas, o 2001 metais – 37 786; 2011 metais – 30 186.
To paties Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. nuolatinių gyventojų, t. y. 1,4 proc. (40,7 tūkst.) mažiau negu 2016 m. pradžioje. Nuolatinių gyventojų skaičius labiausiai padidėjo Neringos savivaldybėje (2,5 proc.), Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybėse – atitinkamai 2,2 ir 1,7 proc., Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse – atitinkamai 0,8 ir 0,3 proc. Labiausiai – 3,8 proc. – sumažėjo Pagėgių savivaldybėje, Rokiškio rajono savivaldybėje sumažėjo 3,2 proc., po 3,1 proc. sumažėjo Pasvalio, Kelmės ir Pakruojo rajonų savivaldybėse.
2017 m. pradžioje vaikų (0–14 metų amžiaus) buvo 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių. Vaikai sudarė 14,8 proc. šalies nuolatinių gyventojų, pagyvenę žmonės – 19,3 proc. Vilniaus apskrityje vaikų dalis, palyginti su bendru apskrities nuolatinių gyventojų skaičiumi, buvo didžiausia ir sudarė 16 proc. Utenos apskrityje buvo mažiausia vaikų dalis, palyginti su bendru apskrities nuolatinių gyventojų skaičiumi, ir siekė 11,9 proc. 2017 m. pradžioje „seniausios“ buvo Utenos, Alytaus ir Panevėžio apskritys, kur pagyvenę žmonės sudarė 21,9–23,3 proc. bendro apskrities nuolatinių gyventojų skaičiaus.
2016 m. šalyje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,8 metų. Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 69,5 metų, moterų – 80 metų. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sudarė 10,5 metų. Trumpiausia vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo Utenos apskrityje (67,6 metų), o moterų – Tauragės (79,1 metų).