Jurbarko ir Krailsheimo draugystė – švenčiame 20-ies metų bendradarbiavimo sukaktį

Hallo, liebe freunde aus Crailsheim! Sveiki, mieli jurbarkiškiai! Kiek jau daug kartų mes pasakėme ir taip pat išgirdome šiuos pasisveikinimo žodžius.

Nei mums, nei Krailsheimo gyventojams jų versti jau nereikia... Su krailsheimiečiais draugais padėkoti ir pasisveikinti galima lietuviškais žodžiais „labas“ ir „ačiū“. Supras. Prieš 20 metų pasirašyta oficiali Jurbarko ir Krailsheimo bendradarbiavimo sutartis. Bet tikroji, neoficialioji, pradžia buvo žymiai anksčiau – 1991 metais. Tad beveik trisdešimties metų pažintis suartino abiejų savivaldybių žmones, padėjo pažinti tradicijas ir gyvenimo būdą, paskatino mokytis partnerių kalbos, leido pasidalinti verslo ir ūkininkavimo patirtimi... 

Jurbarkiškis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Antanas Račas ir Vokietijos Bundestago narys Dr. Volfgangas fon Štetenas buvo tie pradininkai, kurie iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atvėrė Lietuvai kelią į Vokietiją, o Jurbarkui – į Badeno-Viurtembergo žemę.

1991 m. į Krailsheimą ir aplinkinius miestelius bei kaimus atvyko pirmoji Jurbarko, Kelmės ir dar keleto kitų rajonų 24 jaunuolių grupė, kurią labai mielai priėmė vietos gyventojai ir oficialios įstaigos: Krailsheimo Eugenijaus Grimingerio mokykla, žemės ūkio ir miškų tarnybos. Bendros veiklos koordinatoriumi tapo mokytojas Gotlobas Loberis, tuometinis Volfgango fon Šteteno padėjėjas ryšiams su Lietuva. Koordinatorius itin rūpinosi iš Lietuvos atvykstančiais mokiniais ir studentais, kurie ne kartą yra pasakę, kad „už pono Loberio nugaros mes jaučiamės kaip už uolos“.

Nuo 1991 iki 2005 metų Krailsheimo krašte praktiką atliko ir mainų programose dalyvavo virš 1200 Lietuvos jaunuolių, tarp kurių labai daug buvo iš Jurbarko krašto. 40 lietuvių sėkmingai baigė trejų metų žemės ūkio mokymo kursus Krailsheimo Eugenijaus Grimingerio mokykloje ir jos mokymo ūkiuose. 1994 m. įsikūrė Vokietijos-Baltijos jaunimo mainų organizacija, kuri koordinavo jaunimo  stažuotes, studijas, kultūrinius mainus ir gyvenimą krailsheimiečių šeimose. Drauge su vokiečiais dirbdami ir gyvendami mūsų jaunuoliai perėmė sėkmingo ūkininkavimo paslaptis, drąsą kurti ir pradėti laisvai vakarietiškai gyventi... Daugelis lietuvių, sugrįžusių į Lietuvą, padėjo tėvams arba patys savarankiškai ėmėsi verslo ar ūkininkavimo. Gautos žinios ir privatūs kontaktai su vokiečiais buvo sėkmingos veiklos pradžia.

Lietuvai išsivadavus iš sovietinės okupacijos, savivaldybės pradėjo ieškoti draugų ir pagalbininkų užsienyje. Jurbarkas nebuvo išimtis. Tuo metu kelių savivaldybių žvilgsniai krypo į Krailsheimą. Šio miesto vyriausiasis meras Georgas Šlenvoigtas buvo įsitikinęs, kad „pirma turime gerai vieni kitus pažinti, o į sutarties pasirašymo ceremoniją turi atvesti abiejų miestų eilinių gyventojų bendravimas“. 1996 m. oficiali Krailsheimo delegacija, vadovaujama Georgo Šlenvoigto, aplanko Lietuvą ir Jurbarką. Po metų nemaža politikų ir turistų grupė iš Krailsheimo vėl Jurbarke. 1998 m. pavasarį Krailsheime įvyko nuoširdus jurbarkiškių priėmimas, kuris tikriausiai ir nulėmė abiejų bendruomenių apsisprendimą siekti oficialaus bendradarbiavimo įteisinimo.

Antanas Račas, Antanas Navickas, Rimantas Plevokas, Kristina Vančienė, Volfgangas Hermanas fon Štetenas, Verneris Guldenas, Francas Kazimiras, Gotlobas Loberis, Ernestas Veinmanas ir daugelis kitų aktyvių Jurbarko bei Krailsheimo gyventojų nuoširdžia veikla bei bendrų tikslų siekimu patvirtino, kad pirmiausia partnerystę kuria žmonės. Būtina prisiminti ir itin nuoširdžius jurbarkiečių globėjus Ireną ir Hansą Pušes, kurie visus pakalbindavo lietuviškai, mielai priimdavo savo namuose Kresberge ir padėdavo, kai atsirasdavo kokia nors problema.

2000 m. pasirašoma sutartis. Savivaldos tarybos sako – „Ja“ ir „Taip“.

Atsižvelgdama į  ilgametę ir nuoširdžią visuomenės ir organizacijų draugystę, 2000 m. vasario 3 d. Krailsheimo taryba, vyriausiojo mero Andriejaus Rabo siūlymu, nusprendė, kad jų savivaldybė Badeno-Viurtembergo žemėje tampa pirma savivaldybe, turinčia partnerę Lietuvoje (beje, iki šiol nė viena kita šios žemės savivaldybė nėra pasirašiusi partnerystės sutarties su dar kuria nors Lietuvos savivaldybe). 2000 m. liepos 16 d. Krailsheimo vyriausiasis meras Andriejus Rabas ir Jurbarko rajono meras Aloyzas Zairys pasirašo bendradarbiavimo sutartį tarp Jurbarko ir Krailsheimo. Tų pačių metų rugsėjo 20 d. mero Aloyzo Zairio teikimu  Jurbarko rajono savivaldybės taryba patvirtino Krailsheime pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Rugsėjo 22 d. Jurbarke įvyko sutarties pasirašymui skirtas renginys, kuriame dalyvavo abiejų savivaldybių merai, Krailsheimo oficiali delegacija ir Jurbarko visuomenė.   

Draugystė ir bendradarbiavimas tęsiasi.

Bendradarbiavimo sutartimi abi pusės įsipareigojo skatinti ilgalaikę atskirų bendruomenių, piliečių, organizacijų bei institucijų draugystę, įtraukti į šią veiklą kuo daugiau gyventojų, ypatingą dėmesį skirti jaunimo susitikimams.

2000 m. lapkričio 6 d. Krailsheime buvo įsteigtas Jurbarko komitetas (Crailsheimer Jurbarkas Komitees), kurio pirmuoju pirmininku buvo išrinktas  Gotlobas Loberis, o pavaduotoju –  miesto tarybos narys Fridrichas Ludvigas. Komitetas aktyviai dirba ir iki šių dienų: rūpinasi bendradarbiavimu tarp abiejų savivaldybių, ieško reikiamo finansavimo, priima Jurbarko delegacijas ir pristato Jurbarko kraštą renginiuose, kuriuose nedalyvauja atstovų iš Jurbarko. 2009 metais Jurbarko komiteto narių dėka Krailsheimas dalyvavo „Frankų dienoje“ Bavarijos žemės Bad Vindsheimo mieste ir pristatė ne tik fotografijų paroda apie Jurbarką ir jo apylinkes, bet ir diskutavo apie Lietuvą bei mūsų miestą. Komitetas kasmet aktyviai dalyvauja Krailsheimo žiemos pabaigos-pavasario mugėje ir reprezentuoja Jurbarką. Komiteto nario Franco Kazimiro rūpesčiuJurbarko rajono mokinių piešiniai buvo parodyti ne tik Krailsheimo gyventojams, bet ir jų partneriams Prancūzijos Pamjė bei Lenkijos Bilgorajaus miestuose. Šiuo metu Jurbarko komiteto pirmininkas yra Volfgangas Šmidtas, o pirmininko pavaduotoja – mūsų tautietė Ligita  Hofmann Upstas.

Krailsheimas – finansiškai žymiai stipresnė savivaldybė, todėl daugelį metų geranoriškai padėjo žemės ūkio srityje dirbantiems jurbarkiškiams, suteikė materialinę pagalbą Jurbarko šilumos tinklams, švietimo ir kitoms įstaigoms, sunkiau gyvenančioms šeimoms. Pinigais neįmanoma įvertinti pagalbą verslininkams, kurie Krailsheime turėjo nemažai galimybių pamatyti, kaip kuriamas verslas, kaip įsitvirtinama rinkoje ir surandami partneriai, kaip saugojamas dešimtmečius ar ne šimtą metą plėtojamas šeimos ar giminės verslas... Užsimezgę privatūs ir verslo kontaktai nenutrūksta iki šiandien.

Patys tvirčiausi ir aktyviausi yra kultūriniai šalių mainai. Krailsheimo menininkai vieši Jurbarke, dalyvauja mūsų pleneruose, o mūsų menininkai turi galimybę pristatyti savo darbus ir veiklą Vokietijoje. Kasmet (jau nuo 1995 m.) Jurbarko krašto meno kolektyvai (šokėjai, dainininkai, aktoriai) kviečiami į tradicinę Frankų liaudies šventę. Meno kolektyvai „Nemunėlis“, „Mituva“, „Lelija“, „Bišpilis“, „Šypsena“, „Veliuonietis“, „Santaka“ yra nuolatiniai švenčių dalyviai. Krailsheimiečiai plojo „Imsrei“ ir „Skalvai“, įvairioms folkloro grupėms, Jurbarko ir Skirsnemunės teatralams.

Krailsheime ir aplinkiniuose miesteliuose labai dažnai koncertavo Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos ir Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos dainininkai. Mokytojų Danutės Lapienės ir Volfgango Šmidto iš Krailsheimo Alberto Švaicerio gimnazijos dėka užsimezgė nuolatiniai mokinių chorų mainai, kurių metu itin susibičiuliavo daugybė šeimų.

Jurbarko miesto scenose ir viešosiose erdvėse taip pat ne kartą koncertavo įvairūs meno kolektyvai iš Krailsheimo (gimnazijos chorai, instrumentinės grupės, bigbendas, Didžioji miesto kapela).

20 metų draugystės minėjimas. Ateities perspektyvos.

Draugystė tikrai tęsis. Krailsheimo spaudoje galima rasti nemažai informacijos apie mūsų kraštą, o taip pat vyriausiojo mero Dr. Kristofo Grimerio palankių pastebėjimų apie ryšius su Jurbarku. Šarlotė Rehbach, Fridrichas ir Yvona Ludvigai, Kristina Rydezel, Martinas Braunas, Konstancija Lauer (savivaldybės darbuotoja, atsakinga už ryšius su Jurbarku), Volfgangas Šmidtas ir dar yra daug krailsheimiečių, kuriems įdomus ir brangus Jurbarkas.

Jurbarkiečiai sako labai nuoširdų AČIŪ Jurbarko rajono garbės piliečiui Volfgangui  fon Štetenui, kuris turėjo itin didelės įtakos ryšių tarp Jurbarko ir Krailsheimo atsiradimui ir iki šiol domisi bei rūpinasi, kad bendra veikla būtų plėtojama. Tą ir daro savivaldybės bei jų bendruomenės, nes per 20 metų besikeičiantys abiejų savivaldybių politikai ir visi merai visuomet vertino bei plėtojo savivaldybių tarpusavio ryšius.

Šiemet minima Jurbarko ir Krailsheimo bendradarbiavimo sutarties pasirašymo 20-ies metų sukaktis. Šia proga abiejose savivaldybėse buvo planuojami įvairūs renginiai. Liepos  23–27 d. Krailsheime turėjo įvykti Kultūros festivalis, kurio metu būtų iškilmingai paminėta draugystės sukaktis. Jurbarke rugpjūčio 21-oji turėjo būti skirta vokiečių kalbai ir muzikai, pagal vokiškus receptus pagamintų patiekalų ragavimui... Laukta apie 50 svečių iš Vokietijos. Deja, koronaviruso pandemija privertė keisti renginių datas, o mūsų draugus vokiečius pasilikti namuose. Tariamasi sukaktį švęsti iki 2021 m. rugsėjo mėn.  Be ką tik minėtų veiklų, Jurbarko krašto visuomenei bus pasiūlyta  naujausių Vokietijos filmų peržiūra, vokiečių rašytojų ir poetų knygų skaitymo akcija, bendrai lietuvių ir vokiečių tautų istorijai bei kultūrai skirtų renginių. Šiemet rugpjūčio 21-ąją organizuojami  pirmieji renginiai – Jurbarko ir Krailsheimo miestų bendradarbiavimo 20 metų sukakties paminėjimas, fotografijų parodos „Krailsheimas. Istorija ir šiandiena“ atidarymas ir pokalbis su Jurbarko kraštą pamilusia Ligita Hofmann Upstas.

Tikėkimės, kad bendromis pastangomis ir veiklomis tarp Jurbarko ir Krailsheimo vis labiau bus plėtojamas bendradarbiavimas, patvirtinantis abiejų savivaldybių prieš 20 metų sutartą siekį – „tęsti istorinio Vokietijos ir Lietuvos draugiško sambūvio tradicijas, padėti kurti bendrą taikų gyvenimą Europoje“.