PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2022 m. Rugpjūčio 12 d. 14:21

Jurbarkiečiui ugniagesiui G. Palaičiui paklūsta ne tik ugnis, bet ir metalas

Jurbarkas

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba


242928

Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiui gelbėtojui Gintarui Palaičiui paklūsta ne tik ugnis, bet ir metalas. Tiesa, jis ne iš tų, kurie mėgsta pasakoti kvapą gniaužiančias istorijas apie gaisrus ir gelbėjimo darbus.

Jo akimis, viskas paprasta: darai tai, ką gali – gesini, gelbėji... Beje, pačių skaudžiausių įvykių akimirkų jis stengiasi neprisiminti.

Gintaro teigimu, ugniagesio gelbėtojo darbe kiekvieną kartą būtina rasti išeitį. Štai neseniai teko padėti vaikui, kuris buvo įkišęs ranką tarp radiatoriaus. Ramino jį, aiškino tol, kol berniukas suvokė, kad gaisrininkas ne tuščiai sako, jog nelabai kaip atrodys, jeigu teks su radiatoriumi į mokyklą pėdinti... Vaiko ranka buvo sėkmingai išlaisvinta.

Yra tekę ir unitazo dangtį mergaitei nuo kaklo nuimti. Tik iš pirmo žvilgsnio ši situacija gali atrodyti nesudėtinga, o iš tiesų jos metu emocijos liejasi per kraštus. Bet per daugiau kaip dvidešimt penkerius darbo metus įgyta patirtis gelbsti ir pačiose sudėtingiausiose situacijose.

Paklaustas apie dirbinius iš metalo, G. Palaitis kukliai save pavadina... suvirintoju. Tik žodis po žodžio paaiškėja, kad ir šiame darbe būtinas kruopštumas ir kūrybiškumas. Reikia ir idėjos, ir brėžinio. Tik po to kiekvieną dirbinį jis „susiuva“ iš užgimusio pavyzdžio. Taip sumeistravęs ir Raudonės bažnyčios vartus, kurių centre įkomponuotas kryžius. Jie – tvirti, be įmantrių pagražinimų, ne metams kitiems kurti, bet kol tik bus kas juos atveria.

O štai daugelis jo darytų šašlykinių kalbėte kalba, kad jas sukūrė ugniagesys... Jo pagaminta gaisrinė-šašlykinė stovi ir prie Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Pagamino ją ugniagesiams gelbėtojams. Patikina, kad jie retokai joje šašlykus čirškina. Maža kokių įtarimų kam gali kilti... Vis dėlto kartais prie jos ugniagesiai susiburia.

„Ne tik gaisrines-šašlykines kuriu. Vienam daugelį metų dirbusiam gaisrininkui, kuris dažnai sakydavo, kad kai išeis į pensiją, būtinai nusipirks motociklą, padovanojau šašlykinę ir motociklą viename”, – smagiai porina jis. Beje, pagal specialybę G. Palaitis yra inžinierius-mechanikas.

Kalbai pasisukus apie darbą gaisrinėje, sako, kad tarnyboje ugniagesiai vienas kitą puikiausiai pažįsta. Atsitiktinių žmonių joje nėra. Įprasta vienas kitam padėti, patarti, suprasti. Prasitaria, kad nors pats turįs 14 hektarų javų lauką, atostogų rugpjūtyje neprašęs, nes kitų bendradarbių laukai dar didesni.

Pasidžiaugia, kad vis mažiau didelių gaisrų. Jo teigimu, tai prevencinio darbo įdirbis. Anksčiau dažniau degdavo seni automobiliai, bet jų mažėjant ugniagesiams vis rečiau tenka juos gesinti. Nežiūrint į gerus pokyčius, jo nuomone, ugniagesiai dar ilgai bus reikalingi.

Jo akimis, gyvenime svarbiausia sveikata. Jos ir linkėtų ugniagesiams ir visiems žmonėms, nes kai sveikas esi, viską gali: ir kitam padėti, ir savimi pasirūpinti.