Jurbarkiečiai pasipiktinę: bokštas per mažas, neaišku, kur panaudotos lėšos

Jurbarke įgyvendinamas gamtos pažinimo parko projektas, esantis Miltuvos slėnyje, sukėlė nemažą gyventojų pasipiktinimą. 729 173,82 tūkstančių eurų turintis biudžetas nuvylė vietos gyventojus. Jurbarkiečiai piktinasi, kad už tokią ganėtinai didelę sumą iki šiol įvykdyta labai nedaug darbų.

Rajono valdžia nesusitvarko su projektais

Į Etaplius redakciją kreipėsi Jurbarko gyventojas (vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Vyras stebisi, kad tiek mažai padaryta, o darbų pabaiga pagal projektą jau šių metų liepos mėnesį.

„Kažkoks nesusipratimas. Jurbarkiečiai tikėjomės, kad bus sutvarkyta erdvė, iškils normalus apžvalgos bokštas, atsiras kiti elementai, kurie būtų naudingi ne tik vietos gyventojams, bet trauktų ir keliautojus. Juk tokia potencialo kupina erdvė, pro Jurbarką keliauja žmonės iš didžiųjų miestų, reikia tik ūkiško požiūrio. Juo labiau, kad lėšų buvo numatyta.

Bet, matomai, dabartinė rajono valdžia nesusitvarko su projektais. Kur dursi, ten problemos. Savivaldybės direktorius jau neteko pasitikėjimo. Gal ir kiti valdžios atstovai padarys išvadas, kad negalima taip elgtis. Nors gal gerai, būsime Lietuvoje žinomi kaip mažiausią apžvalgos bokštą turintis miestas“, – pasipiktinimą reiškė Jurbarko gyventojas.

Savivaldybė teigia, kad apžvalgos bokštas nebuvo planuose

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja-vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė sako, kad apžvalgos bokštas nebuvo planuotas.

„Planuotas pastatyti gamtos pažinimo bokštelis buvo tik vienas iš gamtos, kraštovaizdžio pažinimo elementų. Nebuvo keliamas tikslas tą bokštelį padaryti aukštą ar panašų į apžvalgos bokštus, kuriuos paprastai įrengia regioniniai parkai. Mūsų tikslai buvo visai kitokie“, – tvirtina G. Gadliauskienė.

Pasak architektės, kiekviename žemės sklype, numatant automobilių statymo vietas, buvo pagalvota ir apie parko lankytojus, ir apie žvejus, kurie neturėdavo, kur palikti mašinų.

Basakojų takuose ir kitose vaizdingose vietose buvo numatyti vaikų žaidimų įrenginiai. Pasak Jurbarko rajono savivaldybės, minėtiems elementams nebuvo numatytas finansavimas iš kraštovaizdžio projekto, tačiau jau planuojama įrengti Muitinės gatvėje mašinų stovėjimo aikštelę iš kitų lėšų.

„Įrengtas nusileidimas prie upės judėjimo negalią turintiems žmonėms, bet jį bus galima pritaikyti ir kitiems tikslams. Mituvos upės vandenis bus galima pasiekti skirtingose vietose įrengtais laiptais“, – pasakoja architektė.

Ne viską pavyko įgyvendinti

Pasak G. Gadliauskienės, pėsčiųjų tilto per Mituvos upę teko atsisakyti dėl sudėtingų techniškai statybų, o tokiam dideliam statiniui savivaldybė lėšų neturėjo.

„Turėjome archyvinių planų, kuriuose buvo nurodyta buvusio tilto vieta. Tilto projektavimą užsakėme kitu projektu, įvertinę esamą dvaro parko tiltelio ilgį. Deja, pagal potvynių rizikos žemėlapius didžioji teritorijos dalis yra užliejama, todėl tarnybos, išduodančios projektavimo sąlygas, pareikalavo, kad tiltas būtų labai aukštai iškeltas ir jo ilgis taptų 120, o gal dar ir daugiau metrų. Tokiam dideliam statiniui lėšų neturėjome, todėl projekto atsisakėme“, – sako moteris.

Savivaldybė teigia, kad ne viskas sklandžiai sekėsi vykdant projektą, tačiau bus stengiamasi maksimaliai ištaisyti visus neatitikimus, kad kraštovaizdžio parkas būtų tikra atgaiva Jurbarko žmonėms ir svečiams.

Pavasarį vėl prasidės darbai

Žiemą, šaltuoju metų laiku, galima vykdyti ne visus infrastruktūros pabaigimo darbus, todėl tik atšilus orams numatomi šie projekto užbaigimo darbai: įrenginių ir aikštelės prie bokšto sutvarkymas, prie Mituvos g. esančios teritorijos sutvarkymas, žolės užsėjimas, kiti aplinkos sutvarkymo darbai.

„Darbai parke dar vyks. Dar nebaigtas ir pats gamtos pažinimo bokštelis, todėl tikimasi, kad pabaigus visus rangos sutartyje numatytus darbus, niekas nesakys, kad parkas netinkamai įrengtas, o bokštas – per mažas“, – pasakoja architektė.