Jurbarke paminėtas didžiausių trėmimų 70-metis "Priboj"

Jurbarkas

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

77439

Minint tremties „Priboj“ (liet. „Bangų mūša“) 70-metį Jurbarko senosiose kapinėse prie tremtinių koplytstulpio buvo pagerbti ištremtieji iš gimtinės. Lietuvių trėmimas siekė tolimiausius Sovietų sąjungos kraštus – Sibiro taigą, Krasnojarsko kraštą, Užpoliarę, Irkutsko sritį, Buriatijos-Mongolijos ASSR.

Susirinkę miestelėnai giedojo tautišką giesmę, o mero Skirmanto Mockevičiaus prašymu susirinkusieji sukalbėjo maldą už negrįžusius iš tremties ir jau atgulusius amžinojo poilsio tremtinius. Jurbarkiečiai dalinosi tų dienų skaudžiais išgyvenimais, prisiminimais, kaip tremtis pakeitė visų jų likimus.

„Mūsų kasmet vis mažiau“, – sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko r. filialo pirmininkė, tremtyje gimusi Irina Pažereckienė. Čia deklamuotos tremtinių pirmininkės eilės pasiekė ne vieną miesto gyventojo širdį.

Operacija 1949 m. kovo‒balandžio mėn. vienu metu vyko trijose Baltijos šalyse. Per operaciją „Priboj“ ištremta apie 95 tūkst. Baltijos šalių gyventojų: iš Lietuvos – 32 tūkst., iš Latvijos – 42 tūkst., iš Estijos – 21 tūkst. Tai vienos masiškiausių Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimas. Didelę dalį tremtinių sudarė moterys ir vaikai. Nuo 1956 metų ištremtieji pradėjo grįžti į Lietuvą.

Iš Jurbarko rajono buvo ištremta apie 700 žmonių, iš jų apie 170 vaikų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt