Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Wikipedia/ E. Giedraičio nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Antradienį Jurbarko rajone esančioje Raudonės pilyje rengiama diskusija dėl šio statinio geresnio pritaikymo turizmo poreikiams.
Kaip BNS sakė rajono meras Skirmantas Mockevičius, pilies likimas bus sprendžiamas atsižvelgus į ekspertų ir vietos gyventojų nuomonę.
„Pasikvietę ekspertus tiek iš „Verslios Lietuvos“, tiek iš „Investuok Lietuvoje“ pirmiausia analizuosime situaciją, kas turi būti toje pilyje, kad ji taptų patraukiu turizmui objektu mažiausiai Lietuvos, o ir visos Europos mastu“, – sakė S. Mockevičius.
Anot jo, į pasitarimą kviečiami ir Turizmo departamento, vietos bendruomenės atstovai, aplinkinių rajonų merai.
„Mūsų vizija – kad ta pilis pirmiausia bus orientuota į Vakarų Lietuvą, ypač į čia keliaujančius Vokietijos turistus, taip pat tai galėtų būti Nemuno laivininkystės kelio populiarinama vieta“, – pasakojo meras.
Jo teigimu, pati savivaldybė pilį matytų kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų vietą su patalpomis konferencijoms ir kitiems renginiams. Pastaruoju metu didžioji dalis pilies patalpų buvo skirta mokyklai, tačiau ji iš čia jau baigiama iškelti – pasak mero, likę tik techniniais dalykai, kurie iki rudens bus baigti. Pilies patalpose šiuo metu dar veikia vietos bendruomenės naudojamos salės.
„Didžioji dalis turėtų būti apgyvendinimo kambariai, maitinimo vietos. Bet, be abejo, reikia išnaudoti ir tai, ką turi pati pilis, jinai visgi neturėtų būti tik vieta pavalgyti ir išsimiegoti, ji tikrai yra graži“, – svarstė meras.
Ir dabar turistai gali pakilti į pilies bokštą. Mero teigimu, per metus čia apsilanko apie 15 tūkst. turistų.
S. Mockevičiaus aiškinimu, Lietuvos ar užsienio verslininkus investuoti į pilį galėtų paskatinti tai, kad Raudonės parko aplinka bus tvarkoma Europos Sąjungos lėšomis. Šiuo metu vyksta parko tvarkymo projektavimo darbai, iš viso aplinkai tvarkyti gauta beveik 1 mln. eurų parama.
Kaip nurodo Kultūros paveldo departamentas, iki XVI amžiaus Raudonė buvo karališkasis dvaras, o XVI amžiaus pabaigoje iš Prūsijos kilęs pirklys Krišpinas Kiršenšteinas pastatė Raudonės pilį. Ją pritaikydami savo poreikiams keitė ne tik Kiršenšteinai, bet ir vėlesni jos šeimininkai. Ji nukentėjo kelių gaisrų metu ir per pasaulinius karus. Pilis 1959-1968 metais restauruota. Raudonės pagrindinė mokykla čia veikė nuo 1959 metų.
BNS