Juodkrantės uoste patys laivininkai atsako už saugumą

Klaipėda

Jurgos Petronytės nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

97054

Teisingai sakoma, kad kol perkūnas netrenkia, tol žmogus nesižegnoja. Taip atsitiko ir vadinamajame Juodkrantės uoste, kuriame ant po vandeniu esančių betono luitų užplaukė istorinio vikingų laivo replika „Biesos“. Laimei, juo plaukę žmonės nenukentėjo, bet savininkas patirs nemenkų nuostolių, nes pradaužtas laivo dugnas.

Neringos meras Darius Jasaitis pažadėjo, kad Juodkrantės uoste, nors jis ir nėra oficialiai įregistruotas, atsiras perspėjimo ženklai.

Užplaukė ant betono luitų

Laivo „Biesos“ kapitonas Darius Petkevičius pasakojo, kad nelaimė įvyko praėjusį šeštadienį. Savaitgalį Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras organizavo XII folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“ „Biesos“ organizatorių buvo pakviestas į šventę ir turėjo plukdyti kelias folklorinių ansamblių grupes.

Laivui darant trečią reisą pačiame Juodkrantės uostelyje, apie 15 metrų nuo krantinės, jis užplaukė ant betono luitų. Dugnas buvo pramuštas, „Biesos“ pradėjo skęsti, t. y. prisipildė vandens ir „sėdo“. Žmonės atkabinta žvejų valtele buvo perkelti į krantą. Stresą patyrė ir jie, ir laivo kapitonas. Jis švartavosi toje vietoje, kur yra restoranas „Žuvelė„, pasak D. Petkevičiaus, senojoje prieplaukoje, kuri, kaip kapitonui sakė Vidaus vandenų kelių direkcija, priklauso Neringos savivaldybei, todėl ji turėtų ten viską sutvarkyti.

Darius su draugais sėmė vandenį, bandė pradaužą užkišti skudurais ir antklodėmis, nes reikėjo laivą nutraukti nuo betono. Šiaip taip sekmadienį laivas buvo parplukdytas į Drevernos uostelį. Tačiau šiemet jis jau nebeplaukios, į šventę Šilutėje nebevyks, nes yra kiauras. Laivui reikia nemenko remonto - ardyti lentas ir jas keisti. Turint omenyje, kad kranas jį turės iškelti, tai kainuos nemenkai.

„Laukiame sezono pabaigos, kai atvažiuos vienas kranas visų laivų iškelti. Atskirai samdyti kraną būtų prabanga“, - kalbėjo laivo „Biesos“ kapitonas ir savininkas D. Petkevičius.

Burinis irklinis laivas „Biesos“ pastatytas nusižiūrint į vikingų laivą tik yra šiek tiek sumažintas. 2017 m. rugpjūčio 1 d. per Klaipėdos gimtadienį prie Jono kalnelio buvo nuleistas į vandenį. Pernai toje pačioje Juodrantėje laivas buvo apdaužytas į krantinę, nes ten krantinės visiškai nėra pritaikytos laivams švartuotis, nėra jokios apsaugos, kad laivai nesidaužytų.

„Uostelis turi būti saugus ir švarus, be tokių nesąmonių, privalo būti kur nors pažymėta kliūtis. Pernai ten buvo sudaužytas kateris. Vidaus vandenų kelių direkcija Neringos savivaldybę jau buvo įspėjusi, bet jokios reakcijos. Sužinojau, kad ten yra paskandinta barža. Ten nėra jokio žymėjimo, jokio įspėjimo. O kadangi prieplauka yra, žmonės ir plaukia“, - piktinosi laivo „Biesos“ kapitonas.

Praėjusį pirmadienį D. Petkevičius išsiuntė laišką Neringos savivaldybės administracijai, bet iki šiol jokio atsakymo negavo.

Juodkrantėje uostas neregistruotas

Neringos meras D. Jasaitis teigia, kad jeigu laivai ten švartuojasi, tai atsakomybę turi prisiimti patys kapitonai. Juodkrantės uostas neįregistruotas, t. y. nėra įteisintas, todėl Savivaldybė už tai, kas jame nutinka laivininkams, nėra atsakinga. „Biesos“ švartavosi ten, kur nėra nei uosto, nei prieplaukos. Pasak mero, ten yra krantinė, bet ji skirta pėstiesiems, o ne laivams švartuotis. Tai pati naujausia krantinė, statyta jau nepriklausomos Lietuvos laikais, o kitos krantinės statytos 1968 m. Tas vadinamasis molas yra kranto sutvirtinimo įrenginys. D. Jasaitis tikina, kad jis tik yra Neringos savivaldybės teritorijoje, tačiau jokios atsakomybės ji neprisiima.

„Mes nerekomenduojame ten švartuotis, todėl ir nėra nieko pažymėta. Jeigu kapitonas būtų kreipęsis į Savivaldybę ir klausęs, kur jam prisišvartuoti, būtų gavęs oficialų raštą, kad tai padaryti galima tik įregistruotame Nidos tarptautiniame keleiviniame uoste. Tai vienintelė vieta, kur Savivaldybė prisiima atsakomybę. Visur kitur jis pats turės prisiimti atsakomybę„, - sakė meras.

D. Jasaitis patikino, kad, iš dienraščio sužinojęs tokią informaciją, davęs nurodymą Savivaldybės administracijai pastatyti laivininkus perspėjančius ženklus. „Važiuodamas keliu duobę gali pamatyti, o vandenyje - ne. Dar niekam nebuvo pavykę užplaukti ant tų luitų. Dabar žinome, kad ten yra kliūtis. Administracija bandys susisiekti su laivo kapitonu ir atsiprašyti už patirtus nepatogumus“, - žadėjo D. Jasaitis ir pridūrė, kad į jį dėl šio uosto dar niekas nesikreipė, jokių pretenzijų nereiškė.

Savivaldybės planai gražūs

Kitas dalykas, vadinamasis keturkampis Juodkrantėje prie L. Rėzos centro, priešais buvusią mokyklą. Šioje vietoje Savivaldybė bando įregistruoti komercinę prieplauką, tačiau iki šiol to nepavyksta padaryti, nes tam reikia Vyriausybės pritarimo.

Miesto Taryba norėtų išvalyti Gintaro įlanką ir joje pastatyti pontonus. Tačiau tam dar nėra skirto finansavimo. „Tik turime tokių minčių ir į savo strateginius planus iki 2025 m. esame tokį darbą įsirašę. Gal pavyks, jeigu finansai nebus per dideli Savivaldybės kišenei. Turime gražaus Juodrantės uosto detalųjį planą, bet reikia daugiau kaip 20 mln. eurų. Jeigu valstybė investuotų į Juodkrantę, tai turėtume uostą„, - sakė D. Jasaitis.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt