Jubiliejų pasitinkantis rankinio treneris Arūnas Balčiūnas tiki rankinio ateitimi Šiauliuose

Gražios sukakties proga pagerbtas Šiaulių sporto centro „Dubysa“ ir rankinio klubo „Šiauliai“ treneris Arūnas Balčiūnas. Žinomą trenerį sveikino Šiaulių mero patarėjas Vincas Urbonavičius, Sporto skyriaus atstovė Monika Zdanavičiūtė, sporto centro „Dubysa“ vadovas Aivaras Strockis, kolegos ir auklėtiniai.

Penkiasdešimtmetį lapkričio 26-ąją minėjo Šiaulių sporto centro „Dubysa“ ir rankinio klubo „Šiauliai“ treneris Arūnas Balčiūnas. Treneris pasakoja, kad su rankiniu nesiskiria nuo pirmos klasės, kai su broliu dvyniu Artūru Pasvalyje pirmą kartą apsilankė treniruotėje. Nuo to laiko kraujyje įaugęs pergalės siekimas, atkaklumas, atsakomybė už komandą ir komandos draugus, nesvarbu ar pats žaistų aikštėje, ar vadovautų komandai, kaip treneris.

Mokykliniai metai – rankinio aikštelėje

„Penkiasdešimt – tai tik skaičius, kuris atsispindi dokumentuose. Aš jo visiškai nesureikšminu. Žinau, kad jis ateis, kaip ir visiems anksčiau ar vėliau. Man tai – tik dar vienas gyvenimo tarpsnis, po kurio vėl viskas tęsis įprasta eiga. Vėl eisime į treniruotes, vėl ruošimės svarbiausiems startams ir vėl mėginsime įveikti varžovus bei sezono pabaigoje pasipuošti aukso medaliais“, – sako jubiliejų pasitinkantis rankinio treneris Arūnas Balčiūnas.

Jis kilęs iš Pasvalio krašto, rankininko karjerą pradėjo šešerių. Pirmasis treneris – Arvydas Daugis. Vėliau Arūnas su broliu dvyniu perėjo pas trenerį Valdą Germaną. Perspektyvūs jaunuoliai aštuntoje klasėje persikėlė į Šiaulius, įstojo į Sporto internatą (dabartinę Šiaulių sporto gimnaziją – aut. pastaba). Prieš atvykstant į Šiaulius nedaug trūko, kad vaikinų sportinė karjera pakryptų visiškai kita linkme.

„Vasarą su broliu sugalvojome pakeisti „profesiją“ – tapti krepšininkais. Paprašėme tėvų, kad nuvežtų į Panevėžį. Ten niekiam nesakėme, kad esame rankininkai, išsilaikėme normatyvus. Tačiau, kai treneriai sužinojo, kad nuo mažens žaidžiame rankinį, esame perspektyvūs šioje sporto šakoje, atkalbėjo nuo krepšinio ir paskatino tęsti tai, ką pradėjome. Taip susiklostė, kad atvykome į Šiaulius ir likome su rankinio sporto šaka iki šiol“, – pasakojo Arūnas.

Keletą metų broliai Lietuvos čempionate atstovavo Šiaulių komandai, o paskutinius dvejus mokyklos metus nusprendė, kad žais už Pasvalio komandą. 12-oje klasėje su šia komanda tapo Lietuvos jaunių čempionais (treneriai D.Vanagienė ir V.Germantas), tai buvo pirmas rimtas karjeros pasiekimas, kurį pašnekovas įvardija, kaip vieną įsimintiniausių per visą karjerą. Dar besimokant 12-oje klasėje Arūnas su broliu buvo pakviesti prisijungti prie Šiaulių vyrų rankinio komandos „Tauras“. Prasidėjo naujas etapas – jaunuoliai tapo vyrais.

„Tais laikais rankinis buvo šiek tiek kitoks, nei dabar. Daugiausia jį žaisdavo ne jaunimas, o rimti, augaloti vyrai. Nedrąsu būdavo net į treniruotes ateiti, o ką jau kalbėti apie rungtynes. Tačiau ta patirtis užgrūdino, padėjo surasti savo kelią. Tai padėjo suprasti, kaip žaidžiamas rankinis, kiek jam reikia greičio, jėgos, o svarbiausia – greitai priimamų sprendimų ir pasikliauti savo galva. Nebuvau labai išskirtinių fizinių duomenų, bet per savo užsispyrimą, sunkų darbą, begalinį norą pavyko kažkiek pasiekti tame rankinyje“, – sunkią pradžią vyrų komandoje prisiminė pašnekovas.  

Nuo žaidėjo iki trenerio

Baigęs mokyklą Arūnas pasiliko Šiauliuose, o brolis Artūras išvyko į Pasvalį. „Tauro“ komandai tuo metu vadovavo treneriai Stanislovas Nainis ir Arūnas Grabauskas. 

„Trenerio Arūno Grabausko paskatintas įstojau į Šiaulių universitetą. Pradžioje buvau pasirinkęs Pradinio ugdymo su kūno kultūros mokytojo specializacija specialybę, tačiau netrukus supratau, kad pradinių klasių mokytoju tikrai negalėsiu būti. Ne prie širdies buvo muzika ir kiti studijuojami dalykai. Po kiek laiko universitete atsirado „Kūno kultūros ir sporto pedagogikos“ specialybė. Įstojau ir 2002 metais įgijau bakalauro diplomą“, – apie mokslus universitete kalbėjo A. Balčiūnas.

Po kelerių metų Pasvalyje brolis vėl grįžo į Šiaulius ir drauge atstovavo „Tauro komandai. Arūnas pasakoja, kad nuo vaikystės išlikęs artimas dvynių ryšys padėdavo ir sporto aikštėje. 

„Pasvalyje mes gyvenome gan toli nuo treniruočių salės. Su broliu eidavome 45 minutes į rytinę treniruotę, po pamokų grįždavome ir vakare vėl eidavome į treniruotę.  Kelyje kasdien užtrukdavome po tris valandas. Būdavo einant į treniruotę susipykdavome, grįžę namo dar pasigrumdavome, vėliau vėl į treniruotę einant jau susitaikydavome. Dviese visada būdavo smagiau. Ryšys padėdavo ir aikštėje. Geriausiai tai išryškėjo, kai mes žaidėme vyrų komandoje, o drauge žaidė ir mūsų bendraamžis bičiulis Artūras Strupas. Net žodžių nereikėdavo, užtekdavo akių kontakto ir jau žinodavome, ką daryti“, – prisiminė Arūnas.

Studijuodamas Arūnas taip pat atstovavo universiteto komandai. 1996 m. Kopenhagoje jis su komanda iškovojo aukso medalius Europos studentų čempionate, 1997 m. Tarptautinėse sporto žaidynėse pasiekta pirmoji vieta. Dar po metų - tapo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų rankinio čempionais.  Šiaulių rankinio komanda tuo metu rungtyniavo Aukščiausioje Lietuvos rankinio lygoje ir nuolat tapdavo prizininke. 1999 ir 2000 metais su „Tauro“ komanda iškovojo „Didžiąją radijo ir televizijos taurę“. Itin pajėgi „Tauro“ komanda vėliau dėl pasikeitusių rėmėjų pervadintą į „Guberniją“, dar vėliau – „Šiaulių universiteto“. Studijuodamas ketvirtame kurse Arūnas greta žaidimo už vyrų komandą pradėjo treniruoti vaikus.

„Mano ilgametis kolega tiek aikštėje, tiek trenerio pozicijoje Artūras Strupas tuo metu jau dirbo treneriu ir dėl per didelio kiekio darbų vieną grupę pusmečiui perleido man. 2002 metais jau gavau galimybę susirinkti naują vaikų grupę. Aš pats nuo pirmos klasės su rankiniu, žaidžiau, mokiausi, gilinau žinias, tačiau tik pradėjęs dirbti su vaikais tu supranti, kad kartu su jais visko teks mokytis iš naujo. Skiriasi žaidimo elementai, turi rasti priėjimą prie kiekvieno vaiko, kaip jį sudominti, kaip išryškinti jo stipriausias savybes. Taip ir mokomės iš jų iki šiol“, – tikino treneris Arūnas.

2008–2009 metų sezone Šiaulių vyrų komandos treneris Arūnas Grabauskas pasitraukė iš užimamų pareigų, o  vyriausiojo trenerio postas patikėtas Arūnui Balčiūnui. Kadangi Arūnas dar atstovavo klubą ir kaip žaidėjas, jis tapo žaidžiančiuoju treneriu. Sportininko karjerą baigė 2012 metais.

 „Kai esi prie atsarginių žaidėjų suolelio, greta aikštės, viską matai geriau, gali greičiau vertinti situaciją ir į ją reaguoti. Kol jėgų buvo ir galva gerai veikė, kad galėjau vienu metu  sukontroliuoti ir paties žaidimą, visos komandos pasirodymą ir adekvačiai įvertinti situacijas, tol žaidžiau. Nuo suolelio vadovauti lengviau, tad natūraliai susiklostė, kad 2012m.  baigiau sportininko karjerą ir tapau tik treneriu“, – pereinamąjį laikotarpį prisiminė Arūnas. 

Šiaulių vyrų rankinio komandai atėjo sudėtingesnis laikotarpis, kai pagrindiniams žaidėjams atsirado galimybė išvažiuoti žaisti į užsienio šalis. Komanda jaunėjo, neliko svarbių žaidėjų, jaunimas dar nebuvo priaugęs iki tokio lygio, kad kautųsi su vyrais.

„Turėjau pasiūlymų ir aš žaisti už tuometines vedančias Lietuvos komandas iš Kauno ir Panevėžio. Nesimėčiau, pasilikau Šiauliuose. Brolis išvyko į „Lūšies“ komandą, po to perėjo į Panevėžio klubą ir tapo aukščiausios lygos čempionu. Man neteko to patirti, Lietuvos rankinio čempionate su vyrų komanda neiškovojau aukso kaip žaidėjas, tačiau nesigailiu likęs Šiauliuose. Nepaisant pirmos vietos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų rankinio čempionate ir Europos studentų čempionte mano pagrindinis karjeros auksas pasiektas treniruojant vaikus. Ir tas aukso kraitis kasmet vis didėja“, – didžiuojasi A. Balčiūnas.

Pirmieji Arūno auklėtiniai buvo berniukų, gimusių 1991 metais, grupė. Su jais jau pirmais metais Lietuvos čempionate iškovojo trečią vietą, antrais metais pasidabino sidabro medaliais, o trečiame sezone jau tapo čempionais. Per dešimt metų su šios amžiaus grupės komanda treneris kasmet tapdavo čempionato prizininkais. Strategas džiaugiasi, kad kiek turėjo skirtingų amžiaus grupių komandų, su visomis yra tekę užlipti ant aukščiausio pakylos laiptelio.  

Didžiuojasi užaugintais vaikais

Trenerio balsas pasikeičia paklausus apie šeimą. Iki tol apie paties karjerą bei pergales pasakojęs tiksliai, faktais bei datomis, pašnekovo balsas tampa švelnus, kupinas šilumos. Šiemet su žmona Inga Arūnas atšventė 26-ąsias vestuvių metines. 2002 metais susilaukė dukters Gretos, dar po devynerių metų – sūnaus Tomo.

„Mūsų vaikai – nuostabūs, o žmona visus tuos metus yra tas žmogus, kuris visuomet lyg ramstis, kuris ir palaikydavo, ir patardavo. Neabejoju, kad jai ne prie širdies visos tos mano savaitgalinės kelionės. Laikui bėgant susitaikė, o svarbiausia – palaikė, kas benutiktų. Dukrą buvau atsivedęs į sporto salę, jai visai patiko rankinis, tačiau jau buvo pradėjusi lankyti šokių būrelį, tai pasirinko šokti. O sūnus yra sporto centro „Dubysa“ auklėtinis, žaidžia mano treniruojamoje komandoje. Su šia grupe jau du kartus esame tapę Lietuvos čempionais, tad pagal iškovotus aukso medalius jis jau mane kaip žaidėjas aplenkė“, – apie santykį šeimoje ir vaikų pasiekimus išdidžiai pasakojo Arūnas.

Praėję metai Šiaulių berniukų, jaunuolių ir vyrų komandoms buvo išskirtiniai. Visų sporto centro „Dubysa“ trenerių berniukų ir jaunuolių komandos tapo Lietuvos prizininkėmis, o Lietuvos vyrų pirmos lygos čempionate per plauką išsprūdęs auksas ir iškovota antra vieta. Pasak trenerio, tai tikriausiai patys geriausi metai, apžvelgiant visą berniukų rankinio sporto šakos gyvavimą Šiauliuose.

„Visi džiaugiamės, kad rankinis Šiauliuose gyvuoja ir auga. Žiūrint į ateitį, norėtųsi, kad Šiauliuose kiltų rankinio lygis, ir vėl turėtume galimybę grįžti į Aukščiausią rankinio lygą. Tam reikia labai daug dalykų, bet nieko nėra neįmanomo. Reikia ir finansavimo, ir galimybių išlaikyti užaugusį mūsų jaunimą. Jie išvyksta studijuoti, kiti klubai pervilioja, kadangi gali pasiūlyti užmokestį už žaidimą, mes, deja, to negalime. Tačiau svajoti galime ir turime“, – mintis dėstė treneris.  

Po tiek metų su rankiniu, kuo vis dar žavi ši sporto šaka? „Ateini į salę, ir kasdien lyg naujas lapas. Susirenka vaikai, vienas linksmesnis, kitas liūdnesnis, dar kitas šnekutis, mėgstantis paplepėti, trečiam reikia pasiguosti. Norėdamas dirbti ir suprasti vaikus turi pasistengti pajausti, ką jie jaučia, atėję į tą didelę salę. Pastebėti jų džiaugsmus ir pasidžiaugti drauge, pamatyti baimes ir padėti jas įveikti. Po kiek laiko pajunti, kad visiems mums drauge sporto salėje smagu, visi dirbame, draugaujame, siekiame bendro tikslo. Tai mane džiugina ir po tiek metų, branginu tą jausmą. Yra vienas auklėtinis iš pačios pirmosios grupės, kuris per tiek metų nėra pamiršęs pasveikinti manęs gimtadienio proga. Tokiomis akimirkomis pagalvoji, kad gal buvai tiems vaikams daugiau nei treneris, bent šiek tiek prisidėjai prie teisingų sprendimų priėmimo. Tai skatina toliau dirbti ir stengtis“, – optimizmo nepraranda Arūnas Balčiūnas. 

Arūno Balčiūno svarbiausi karjeros pasiekimai:

1995 m. Lietuvos lygos vyrų rankinio čempionate – III vieta.

1996 m. Europos studentų čempionai (Kopenhaga)

1996 m. Lietuvos lygos vyrų rankinio čempionate – III vieta.

1997 m. Lietuvos lygos vyrų rankinio čempionate – II vieta.

1997 m. Tarptautinės sporto žaidynės – I vieta.

1998 m. Lietuvos lygos vyrų rankinio čempionate – II vieta.

1998 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų rankinio čempionai. 

1999 m. Lietuvos lygos vyrų rankinio čempionate – III vieta.

1999 m. XVI – tose SELL žaidynėse II vieta.

1999 m. Laimėta didžioji radijo ir televizijos taurė.

2000 m. Laimėta didžioji radijo ir televizijos taurė.

2000 m. Lietuvos lygos vyrų rankinio čempionate – III vieta.

2000m. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų rankinio čempiontas  – II vieta.

2001m. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų rankinio čempiontas  – II vieta.

2001 m. Lietuvos lygos vyrų rankinio čempionate – III vieta.

2002m. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų rankinio čempiontas  – II vieta.

2002m. III Lietuvos tautinė olimpiada – I vieta.

2007 m. XXIII – tose SELL žaidynėse II vieta.

2010 m. Lietuvos lygos vyrų rankinio čempionate – IV vieta.

2010 m. Didžiosios radijo ir televizijos taurės varžybose – II vieta.

2011 m. Lietuvos lygos vyrų rankinio čempionate – IV vieta.

2024 m. Lietuvos I lygos vyrų rankinio čempionate  – II vieta.