JT pareigūnai teroristų gretose

Dar nė viena Jungtinių Tautų (JT) organizacijos struktūra nebuvo taip susimovusi. JT Pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams (angl. UN Relief and Works Agency for Palestine Refugees in the Near East (UNRWA) – viena gausiausiai finansuojamų JT tarnybų – atsidūrė milžiniško skandalo epicentre.

Izraelio valstybės pareigūnai pateikė informacijos, kad pernykščio teroro akto, kurį spalio 7-ąją įvykdė organizacija HAMAS Gazos Ruože metu, akcijoje dalyvavo darbo sutartis su JT tarnyba turintys palestiniečiai. Kol kas kalbama apie 12 žmonių, tačiau Izraelis žada pateikti daugiau UNRWA personalo Gazos Ruože dalyvavimo teroristinėje HAMAS veikloje įkalčių.

Pateikti įrodymai pasirodė esą tokie įtikinami, kad JT generalinis sekretorius Antonio‘us Gutteresas buvo priverstas gėdingą faktą pripažinti. Ir neieškoti „platesnio konteksto“, kaip jis elgėsi, teisindamas HAMAS teroro aktą pernai rudenį. A. Gutteresas žadėjo atlikti visapusišką problemos tyrimą, nors jau dabar teigiama, esą 9 UNRWA pareigūnai buvo atleisti, vienas žuvo, du yra dingę be žinios. Jis, be to, pažadėjo visus įtariamuosius atleisti iš tarnybos UNRWA ir panaikinti jiems funkcinį imunitetą, jei prireiktų kriminalinio tyrimo.

Konkrečiai vienas palestinietis su UNRWA darbo pažymėjimu pagrobė ir Gazon spalio 7-ąją išvežė izraelitę moterį. Kitas dalyvavo skerdynėse Beeri vietovėje. Trečiasis į Izraelio teritoriją įsiveržusiems teroristams dalijo sprogmenis ir koordinavo teroristų transporto priemonių judėjimą. Dar vienas pagrobė nužudyto Izraelio kareivio kūną ir išvežė į Gazą. Tai tik tiek, kas tapo žinoma Vakarų žiniasklaidai.

Anksčiau, vykstant spalio 7 d. dalies pagrobtų įkaitų išlaisvinimo sandoriui, vienas buvęs įkaitas Izraelio medijoms papasakojo buvęs laikomas Gazoje, namuose mokytojo, kuris dirba UNRWA įsteigtoje mokykloje.

JT struktūrų darbuotojai anksčiau buvo apkaltinti nebent priekabiavimu prie vietos moterų ir merginų Afrikoje. Tačiau dabartinis skandalas jau dabar turi ne tik reputacinių pasekmių.

Po to, kai ši informacija buvo pateikta JT būstinėje Niujorke (JAV), ne mažiau nei dešimt svarbiausių UNRWA finansinių donorų sustabdė tarnybos finansavimą. Tarp jų JAV, Italija, Australija, Suomija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Kanada, Šveicarija, Europos Sąjunga.

UNWRA vadovas (JT komisaras) Phillipas Lazzarinis iškart ėmė skambinti pavojaus varpais, esą dėl tokio drastiško sprendimo JT tarnyba nebegalės teikti paramos palestiniečių pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, ir pabrėžė, kad regione nėra kitos organizacijos, kuri misiją galėtų įgyvendinti. A. Gutteresas ta proga pridūrė, kad į teroristinę veiklą įsivėlė „tik vienetai“ UNRWA pareigūnų, o paramą sustabdyti nusprendę donorai savo sprendimais baudžia tūkstančius kitų JT darbuotojų Palestinoje.

Vis dėlto Izraelis žada pateikti faktų, kurie rodo, kad bent 1 200 UNRWA pareigūnų bendradarbiauja su teroristine HAMAS arba yra tos organizacijos tikrieji nariai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mūsų medijoms sakė, kad šalis toliau vykdys savo įsipareigojimus UNRWA ir šiemet skirs 100 tūkst. Eur. Tokia esą yra bendra trijų Baltijos šalių pozicija. Vis dėlto Estijos medijose yra pranešimų apie tai, kad ši šalis jungiasi prie donorų boikoto. O savo paramos įsipareigojimą – 70 tūkst. Eur – skirs ne UNRWA, o JT vaikų apsaugos tarnybai UNICEF, kuri parems palestiniečių pabėgėlių vaikus.

Vis dėlto šis skandalas gali paskatinti į palestiniečių pabėgėlių problemą JT sponsorius pažvelgti kitu kampu. UNRWA, įkurta 1949 m. šiandien turi daugiau nei 30 tūkst. darbuotojų. Daugiausia Artimuosiuose Rytuose ir 99 proc. jų – palestiniečiai arabai. Tarnyba teikia švietimo, sveikatos apsaugos, skubios pagalbos, socialines paslaugas, pabėgėlių infrastruktūros plėtros ir verslo mikrofinansavimo paslaugas. Jos metinis biudžetas viršija 4 mlrd. JAV dolerių.

Atrodo, kad palestiniečių pabėgėlių skaičius pasaulyje tik didėja. Jeigu anksčiau tokiais buvo laikomi tik gimę toje teritorijoje, kurioje dabar įsikūręs Izraelis, tai ligi dabartinių laikų pabėgėlio statusą gauna ir jų vaikai beigi vaikaičiai. Net jeigu jie yra įgiję kurios nors kitos šalies pilietybę. 90 proc. Jordanijoje gyvenančių palestiniečių yra įgiję šios šalies pilietybę, tačiau pagal JT kanoną tebėra pabėgėliai.

JT turi ir kitą struktūrą – Komisaro pabėgėlių reikalams biurą (angl. UNHCR). Ši struktūra užsiima visų kitų pasaulio pabėgėlių, išskyrus palestiniečius, reikalais. Per penkis savo veiklos dešimtmečius ji suteikė pagalbos 50 mln. žmonių 116 šalių. Jos metinis biudžetas – 10,714 mlrd. USD.