Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Karas Ukrainoje / Facebook
ELTA.LTŠaltinis: ELTA.LT
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, remdamasis JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) vadovaujamo Klasterio apsaugos klausimams ataskaita.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijos invazijai į Ukrainą būdingi tiksliniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, priverstinis žmonių perkėlimas, seksualinis smurtas ir didelė psichologinės žalos rizika.
Daugiau kaip 6,5 mln. ukrainiečių paliko tėvynę kaip pabėgėliai, o dar 3,5 mln. tapo šalies viduje perkeltais asmenimis. Nuo 2022 metų vasario Ukrainoje užfiksuota daugiau kaip 32 100 civilių aukų, įskaitant žuvusiuosius ir sužeistuosius.
JT atstovai pažymėjo, kad 92 proc. civilių žuvo dėl didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimo, o 4 proc. – dėl minų ir sprogstamųjų įtaisų detonacijos. Rusijai naudojant tolimojo nuotolio raketas, beveik visoje Ukrainos teritorijoje žmonėms gresia pavojus.
„2024 metų vasario duomenimis, tiesioginė žala civilinei infrastruktūrai, padaryta per dvejus pastaruosius metus, siekė 138 mlrd. eurų. Labiausiai nukentėjo gyvenamieji namai“, – citavo ataskaitą D. Lubinecas.
Patvirtintos 1 742 atakos prieš medicinos įstaigas, per kurias žuvo 136 žmonės, o dar 311 buvo sužeisti.
Uždokumentuoti Rusijos kariškių seksualinio smurto prieš skirtingų lyčių asmenis nuo 3 iki 70 metų amžiaus atvejai.
Be to, Ukraina yra viena iš labiausiai minomis ir kitais sprogstamaisiais įtaisais užterštų valstybių pasaulyje. Tai kelia pavojų maždaug 6,37 mln. žmonių gyvybei ir sveikatai. Minos ypač paveikė ūkininkus, iš kurių 128 žuvo nuo 2022 metų vasario mėnesio.