Jono Basanavičiaus jubiliejinius metus pasitinkant

Kaunas

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt

156091

Praėjusį pirmadienį Birštono „Bočiai“, laikymadiesi karantino reikalavimų, 15 val. buvo susirinkę taurioje ir visas iškilmes mieste glaudžiančioje Basanavičiaus aikštėje. Lapkričio 23-ioji – mūsų patriarcho, pirmojo laikraščio „AUŠRA“ redaktoriaus, visuomenės veikėjo, kultūros istoriko, folkloristo, gydytojo, 1918 m. Vasario 16-tosios akto signataro Jono BASANAVIČIAUS gimtadienio diena. Šiemet jam būtų sukakę 169 metai. Net keliolika dešimtmečių į užmarštį nenusinešė šviesios atminties apie visa širdimi atsidavusį LIETUVAI, Nepriklausomybės keliu mūsų tautą vedusį Joną Basanavičių.

Ant paminklo pjedestalo sužibo ATMINŲ liepsnelės, ADVENTINIO vainiko viduje degė žvakė, bylojanti, kad šis didis žmogus neužmirštas, kad mes iš jo sėmėmės ir semiamės laisvės troškimo, susiklausymo ir vienybės, meilės LIETUVAI. Jau čia pat ir tylusis, dvasingasis ADVENTINIS laikotarpis, pasižymintis atlaidumu, atjauta ir meile vieni kitiems. Ši mūsų susikaupimo valanda buvo skirta J.Basanavičiui. Kartu su Julija Barutiene nuklydome į Jono Basanavičiaus gimimo vietą Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, prisiminėme jo tėvus ir mūsų – bočių – apsilankymą Ožkabaliuose 2015-aisiais. Apie patriarcho mokslo žinių siekimą Marijampolėje, Maskvos universitete, vėliau medicinos žinių tobulinimą Prahoje, kur ir buvo išspausdinta garsioji J.Basanavičiaus prakalba – Lietuvių tautos atgimimo manifestas, mintimis pasidalino Aldona Milda Valatkienė. Lina Danilovienė priminė, kad Prahoje Jonas Basanavičius sutiko savo būsimą žmoną Čekijos pilietę Gabrielę Eleonorą Mohi, su kuria susituokė 1884 m. Deja, lemtis lėmė, kad šeimyninė laimė truko vos penkerius metus. Iš gydytojo rankų ir širdies džiova išplėšė mylimą žmogų. Ši netektis pablogino ir J. Basanavičiaus sveikatą, tačiau nepaisydamas blogos savijautos jis Varnos miesto archyvuose ir bibliotekose ieškojo Lietuvos istorijos ištakų, duomenų apie kalbą ir kultūrą. Apie jo tolimesnę veiklą ir kelią į TĖVYNĘ pasakojo Antanina Grigaravičienė, atkreipdama dėmesį į tai, kad jau 1905 m. J.Basanavičius pirmininkavo Didžiajam Vilniaus Seimui. Jo dėka buvo išsaugotas Gedemino pilies bokštas, kurį caro valdininkai rengėsi paversti vandens bokštu.
Leonas Barutis kalbėjo apie J. Basanavičiaus indėlį kuriant ir įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę. Simbolinė ir patriarcho išėjimo ANAPILIN data. Jonas Basanavičius mirė 1927 m. vasario 16 d., lygiai po devynerių metų, kai buvo pasirašytas NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS. Jo gyvybė užgeso Vilniuje, po mirties buvo paskelbtas 5 dienų gedulas.
Klausėmės ir ištraukų iš Algirdo Grigaravičiaus knygos „ATSISKYRĖLIS IŠ SUVALKIJOS: JONO BASANAVIČIAUS GYVENIMAS IR DARBAI“. Knygoje Jonas Basanavičius prisimenamas kaip atsiskyrėlis, užsispyręs ir darbštus suvalkietis, žmogus – svajoklis, ištikimas jaunystės idealams ir atsisakęs asmeninės laimės dėl tautos laisvės ir gerovės. Prisiminę šio didžio žmogaus kelią, bočiai pasidžiaugė, kad Jono Basanavičiaus biustas Birštone pastatytas 1939 m., išlikęs stovėti ir sovietmečiu, yra seniausias Lietuvoje. Jo pastatymo darbai finansuoti iš kurorto rinkliavos. Skulptūros autorius A.Aleksandravičius buvo asmeniškai pažįstamas su daktaru J. Basanavičiumi. Dailininkas patyrė gilų įspūdį ir kūrė patriarcho biustą iš natūros. Jis yra sukūręs dešimtis J.Basanavičiaus biustų, profilių ir paminklų, kurie iki šiol puošia įvairius miestus. Jono Basanavičiaus paminklas įrašytas į kultūros vertybių registrą.
Mes džiaugiamės, kad galime PATRIARCHUI nusilenkti, aplankytį jį, prisiminti jo nepaprastai svarbius darbus LIETUVAI. Šiuo sunkiu pandeminiu laikotarpiu mes negalėjome susirinkti gausiai, pritraukti daugiau žmonių pasidalinti prisiminimais. Dėkojame niekada entuziazmo netrūkstantiems bočių nariams: Danutei Žitkuvienei, Aldonai Gudauskienei, Angelei Glatkauskienei, Linai Danilovienei, Leonui Baručiui, Aldonai Mildai Valatkienei, Birutei Vaišnorienei, Nijolei Juozaitienei, Antaninai Grigaravičienei, Genovaitei Valatkienei. Taip pat ir prie mūsų gerų iniciatyvų unikaliais darbais, šį kartą ADVENTINIU VAINIKU, prisidedančiai dizainerei Vilmai Krasauskienei.
…Laiko tėkmėje išlieka dideli savo darbais žmonės. Mums privalu juos prisiminti ir semtis iš jų išminties. Šioje didžio žmogaus ATMINŲ dienoje buvo nepamirštas ir bočių narių Julijos ir Leono šeimos 57-tasis (1963 11 23) gimtadienis, pažymėtas nuostabiu gėlės žiedu ir gražiu žodžiu. Jauku ir gera gyventi draugiškoje „Bočių“ bendrijos šeimoje.

Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt