Jonas Vozbutas – muzikos festivalio meno vadovas

Antradienio vakarą Sedoje vyks Šv. Jono Nepomuko muzikos festivalio atidarymo koncertas.

Šio pirmą kartą rengiamo festivalio meno vadovas – devyniolikmetis mažeikiškis, vienas ryškiausių jaunųjų akordeonistų Lietuvoje Jonas Vozbutas. Jaunas, o gal ir jauniausias iš šalyje iki šiol vykusių festivalių meno vadovų „Santarvei“ pasakojo, kad šios pareigos jam ir malonios, ir įpareigojančios, ir mokančios naujų dalykų.

Bažnytėlė – erdvė koncertams?

Šv. Jono Nepomuko muzikos festivalį organizuoja Sedos kultūros centro darbuotojų kolektyvas.

Praėjusią vasarą šioje nedidelėje šviesioje bažnytėlėje vyko keli kito – „Camino Lituano“ keliaujančio muzikos festivalio koncertai.

Viename jų grojo ir J. Vozbutas.

Pasak jo, ir aktyvūs Sedos bendruomenės nariai, kultūros centro atstovai, ir festivalio koncertuose dalyvavę muzikantai, atlikėjai pastebėjo: šioje bažnyčioje „visai jaukiai grojasi ir klausosi“.

Žodžiu, sediškiai sugalvojo siekti, kad mažoji Šv. Jono Nepomuko bažnyčia vėl gyvuotų. Tik jau kitaip – kaip koncertų erdvė. Tad tokiu pat vardu, kaip vadinama bažnyčia, pavadintas muzikos festivalis – pabandymas į šią jaukią erdvę suburti atlikėjus ir klausytojus, žiūrovus.

Reikėjo laiko apmąstymams

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientas J. Vozbutas pasakojo, kad pirmiausia iš sediškių jis išgirdo apie sumanymą surengti muzikos festivalį, kuris kultūrine prasme pagyvintų, atgaivintų Sedos krašto, o kartu ir Žemaitijos žmones. Sumanymas jam patiko. O šalia šio sumanymo nuskambėjo ir pasiūlymas Jonui būti festivalio meno vadovu.

Jonas prisiminė, kad pasiūlymas jam nuskambėjo lyg priėmimas į darbą eiti aukštas pareigas. Todėl reikėjo nemažai laiko apmąstymui.

„Kai savo šeimai pranešiau, kad gavau tokį pasiūlymą, jie nuogąstavo, kaip, turint omeny mano užimtumą, veiklą, pavyks suspėti. Šie metai man buvo ypač sunkūs – laikiau brandos egzaminus, vyko stojimo į universitetą procesai.

Bet vis tik, apsvarstęs pasiūlymą, jį priėmiau“, – prisiminė pašnekovas.

Moko įvairių dalykų

Festivalio meno vadovo pareiga – ne tik sudaryti festivalio programą, bet ir kviesti atlikėjus atvykti koncertuoti, bendrauti, derėtis, už kokią pinigų sumą jie sutiktų atvykti, derinti jų atvykimo sąlygas, užtikrinti, kad jiems būtų patogu.

„Ši meno vadovo pozicija verčia būti labai atsakingam, reikalauja nuoseklaus planavimo ir nuolatinio mąstymo, prideda savų užduočių, reikalavimų, kuriuos reikia atlikti, atitikti, įgyvendinti ir panašiai.

Žodžiu, skleidžiasi vadybinė, organizacinė koncertų organizavimo pusė. O juk iki šiol aš buvau toje kitoje pusėje – mane pakviesdavo, o tada aš jau svarstydavau, mąstydavau, ar dalyvauti ir kur dalyvauti“, – kalbėjo J. Vozbutas.

Pašnekovas pridūrė, kad, nepaisant to, jog būti meno vadovu – nelengva, bet tai įdomi, maloni ir praturtinanti patirtis. Tiesa, sąvoka „meno vadovas“, taikoma jam, kol kas tarsi per skambi.

Galimybė jauniems muzikantams

O dabar – apie Šv. Jono Nepomuko muzikos festivalį.

Jau dabar jo organizatoriai su meno vadovu yra aptarę, kad festivalis turėtų būti tęstinis, kad reikia ir verta auginti jo tradicijas.

Organizatoriai yra numatę, kad dabar, pirmaisiais metais, turėtų įvykti du festivalio koncertai. Pirmasis jau visai netrukus, liepos 21 d., o antrasis – rugpjūčio mėnesį.

Vienas iš festivalio sumanytojų siekių – sukurti galimybę regiono gyventojams pamatyti ir išgirsti jaunus profesionaliai grojančius atlikėjus.

Dalyvauti pirmajame festivalio koncerte Jonas pakvietė neseniai aktyvią koncertinę veiklą pradėjusius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentus Povilą Neliupšį, Moniką Sapiegaitę ir Vaivą Sodaitytę. Akordeonu, smuiku ir violončele grojantys studentai pasivadino „Trio primavera“. Didelę jų koncertinės programos dalį sudaro šokių muzikos kūriniai...

Antrajame festivalio koncerte šalia kitų atlikėjų pasirodyti ketina ir pats Jonas.

„Dabar pirmieji festivalio metai. Finansine prasme jie riboti – paramos iš nieko negavome. Bet turbūt čia kiekvieno naujo festivalio lemtis: žmonės iš pradžių turi pamatyti, kaip kas vyksta, turi užaugti jų pasitikėjimas festivalio organizatoriais, jų idėjomis, o jau tik tada tas pastebėjimas ir parama atsiranda“, – kalbėjo J. Vozbutas.

Siekiama kokybės ir paveikumo

Pasak pašnekovo, rengdami festivalių programas, jų meno vadovai, organizatoriai įvertina kelis aspektus. Pirmiausia – norimų pakviesti groti atlikėjų veiklą, kuo jie užsiima, kuo išsiskiria iš kitų ir panašiai.

„Tokių kolektyvų, kurie turi savitą braižą, kurie pradeda skintis savo muzikinį kelią Lietuvoje ir už jos ribų, man jau teko pažinti. Man atrodo, tuos atlikėjus, kurie dar tik pradeda skintis savo muzikinį kelią, bet turi savo braižą, savo vizijas, tikslus, siekius, kurie skleidžia muzikinę kokybę, verta rodyti žmonėms. O žmonėms verta paklausyti jų atliekamos muzikos“, – kalbėjo mažeikiškis.

Antras aspektas toks, kad rengiant programą apmąstoma ir įvertinama, kiek ši programa paveiks klausytojus, kiek bus aktuali tą konkretų vakarą atvykusiems į bažnytėlę jos pasiklausyti.

„Žinau, lengvesni muzikos žanrai žmonėms yra priimtinesni. Bet manau, kad ne visada reikia klausytojui pataikauti. Galima mesti tam tikrą iššūkį, nes sudėtingesnę muziką tikrai verta pažinti“, – įsitikinęs jaunasis festivalio meno vadovas.

J. Vozbutas pridūrė, kad tikisi, jog pavyks įgyvendinti sumanymus ir planus, kuriuos yra sugalvojęs, ir kad Šv. Jono Nepomuko muzikos festivalio koncertai bus įtaigūs, žmonėms paliks įspūdį.