Jonas Nekrašius: „Linkiu, kad pasaulis būtų kaip olimpiada“

Lietuva

Asmeninio archyvo nuotr.

Jū­ra­tė So­bu­tie­nėŠaltinis: Etaplius.LT

303716

„Linkiu, kad pasaulis būtų kaip olimpiada, – susitikus sako kultūrologas, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius. – Pasaulis turi gyventi be karų, taikiai. Valstybės ir tautos tarpusavyje turėtų varžytis tik stadionuose, sporto aikštelėse, bėgimo takeliuose, kortuose.“ Jono rankose – ką tik iš spaustuvės atkeliavęs įspūdingas leidinys „Sportas Šiauliuose ir Lietuvoje (iki XX a. vidurio)“. Šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvos atstovai pirmąkart dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Knyga ir skirta šiai sukakčiai paminėti.

– Prieš mėnesį skaitytojus pasiekė jūsų leidinys „Šiaulių regiono lyderystė: amatai, pramonė ir prekyba XV–XXI amžiuje“, dabar – iliustruotas žinynas apie sportą Šiauliuose ir Lietuvoje. Abu leidiniai labai solidžios apimties ir turinio. Ši knyga apie sportą – žinynas, o žinynas – retas žanras šiuolaikinėje bibliografijoje. Kiek laiko užtrukote, kol leidinys pasiekė skaitytoją?

– Rankraštį turėjau jau 2022-aisiais, bet žinynui reikia labai tikslių duomenų, jis turi remtis faktus patvirtinančiais dokumentais, fotografijomis, tad taip, jo parengimas užtruko. Medžiagą apie Šiaulių sportą rinkau apie dešimt metų, o pradžia buvo informacijos apie Šiaulių paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ sporto sekciją rinkimas. Leidinys atkuria tai, kas buvo užmiršta, leidžia suprasti, nuo ko prasidėjo naujos sporto šakos, kaip vystėsi.

Aprašyti tie klubai, organizacijos, apie kuriuos buvo rašyta labai mažai arba visai nerašyta, ir tie sportininkai, apie kuriuos sovietmečiu nebuvo kalbama. Leidinyje aptariamas laikotarpis – nuo XIX a. pabaigos iki 1945-ųjų. 1998 m. išleista „Šiaulių sportas (istorijos metmenys)“ (autorių kolektyvas: R. Tamulaitienė, N. Veršinskienė ir J. Misevičius), pasakojanti apie sporto ir kūno kultūros raidą mūsų mieste, taip visapusiškai, plačiai neapėmė tų temų.

– Medžiagą rinkote apie Šiaulių sporto raidą ir sportininkus, tačiau žinyne – ir Lietuvos sporto istorija.

– Esu tikrai dėkingas Šiaulių miesto Sporto skyriaus vadovams, patikėjusiems šiuo projektu ir skyrusiems finansavimą leidiniui apie Šiaulių sportą. Tačiau kolekcininkų dėka žinynas „užaugo“ ir jame atsirado Lietuvos sporto istorija. Kolekcininkas Arijus Ivaškevičius pasidalijo niekur nepublikuotomis unikaliomis fotografijomis, taip atsirado skyrius „Iliustruotasis sportas“. Fotografijomis dalijosi visas būrys kolekcininkų bei muziejai. Lietuvos sporto muziejus leido panaudoti unikalaus dokumento – 1924 m. olimpinių žaidynių Paryžiuje dalyvio diplomo Stasio Janušauskui – fotografiją. Su futbolo rinktine olimpiadoje dalyvavusio sportininko diplomą išsaugojo ir muziejui padovanojo duktė. S. Janušauskas augo Akmenėje, kurį laiko dirbo Šiaulių mokytojų seminarijoje.

1924 metų Paryžiaus olimpiadoje dalyvavo ir iš Šiaulių kilęs dviratininkas Isakas Anolikas. Į olimpiadą jis vyko savo lėšomis, tiesa, jų pritrūko tinkamai techniškai pasirengti, tad olimpinės trasos jis nepabaigė. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo 13 Lietuvos sportininkų. Jos buvo postūmis pradėti Šiaulių apskrityje kultivuoti ir kitas, mažiau žinomas sporto šakas: boksą, imtynes, futbolą, krepšinį, lengvąją atletiką ir t. t. 1928 m. IX olimpinėse žaidynėse Amsterdame dalyvavo iš Šiaulių kilęs boksininkas Juozas Vinča, savo bandymus olimpiadoje pakartojo dviratininkas I. Anolikas.

–

„Rank­raš­tį tu­rė­jau jau 2022-ai­siais, bet ži­ny­nui rei­kia la­bai tiks­lių duo­me­nų, jis tu­ri rem­tis fak­tus pa­tvir­ti­nan­čiais do­ku­men­tais, fo­tog­ra­fi­jo­mis, tad taip, jo pa­ren­gi­mas už­tru­ko. Me­džia­gą apie Šiau­lių spor­tą rin­kau apie de­šimt me­tų“, – sa­ko kny­gos au­to­riu

Sporto istorija žinyne baigiama ties 1945-aisiais metais. O kas toliau?

– Toliau atsiveria labai platus laukas kitiems tyrinėtojams. Tai ilgas laikotarpis, apie kurį galės rašyti kiti. Sau kėliau užduotį apžvelgti Pirmosios Lietuvos Respublikos sporto raidą. „Užkabinau“ ir karo laikotarpį, nes, renkant medžiagą, buvo įdomu atrasti, kad 1941–1944 m. naciai nedraudė sportuoti, nepanaikino sporto organizacijų. Manau, kad neblogai pavyko atskleisti sporto situaciją Šiaulių berniukų bei Šiaulių mergaičių gimnazijose. Tarpukariu Šiaulių berniukų gimnazija net du kartus buvo pripažinta geriausia tarp sportuojančiųjų gimnazijų. Esu įsitikinęs – Šiauliams neatsitiktinai suteikta teisė organizuoti Olimpinę dieną. Šiauliai visada buvo stiprūs savo sportininkais ir sporto organizacijomis.

– Ačiū už pokalbį, lauksime galimybės susipažinti ne tik su signaliniu žinyno egzemplioriumi.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt