Joga – ne tik fiziniai pratimai. Kokią naudą ji suteikia?

Lietuva

Unsplash.com nuotr.

Viktorija KundrotaitėŠaltinis: Healthline.com

241057

Nors šiuolaikinė žiniasklaida ir reklama gali priversti mus manyti, kad joga yra tik fizinės pozos, visa joga apima daugybę kontempliatyvių ir savidisciplininių praktikų, tokių kaip meditacija, giedojimas, mantra, malda, kvėpavimo pratimai ir kiti ritualai.

Žodis „joga“ kilęs iš šaknies žodžio „yuj“, reiškiančio „sujungti“ arba „surišti“.

Moksliniai jogos naudos tyrimai vis dar yra preliminarūs, tačiau daugelis iki šiol gautų įrodymų patvirtina tai, ką praktikai žinojo tūkstantmečius: joga yra neįtikėtinai naudinga mūsų bendrai gerovei.

Štai 12 jogos privalumų.

1. Joga gerina lankstumą

2016 m. dvi pirmaujančios jogos organizacijos – „Yoga Journal“ ir „Yoga Alliance“ – atliko pasaulinį tyrimą, kuriame buvo nagrinėjami įvairūs statistiniai duomenys apie jogą, siekiant kiekybiškai įvertinti vertę kylant jos populiarumui.

Dažniausiai minima priežastis, kodėl žmonės pasirinko užsiimti joga, buvo „pagerinti lankstumą“. Lankstumas yra svarbi fizinės sveikatos dalis. Joga siūlo įvairių stilių ir intensyvumo fizinių pratimų. Nustatyta, kad net mažiausio intensyvumo pratimai pagerina lankstumą.

Atrodo, kad joga ypač padeda pagerinti 65 metų ir vyresnių suaugusiųjų lankstumą. Sumažėjęs lankstumas yra natūrali senėjimo dalis, o 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad joga ženkliai pagerino vyresnio amžiaus žmonių lankstumą.

2. Joga padeda sumažinti stresą

Amerikos psichologų asociacija neseniai pasidalijo, kad 84 % suaugusiųjų amerikiečių jaučia užsitęsusio streso poveikį.

Taigi natūralu, kad antra labiausiai minima priežastis, kodėl žmonės užsiima joga, buvo streso mažinimas. Laimei, mokslas patvirtina, kad joga puikiai mažina stresą.

Tačiau fizinė praktika yra tik vienas jogos aspektų. Taip pat buvo įrodyta, kad meditacija, kvėpavimo pratimai ir kiti ritualai, tokie kaip melodingųjų mantrų kartojimas, žymiai prisideda prie įtampos ir streso mažinimo.

3. Joga gerina psichinę sveikatą

Manoma, kad pagrindinis depresinis sutrikimas (MDD) yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų pasaulyje.

2017 m. atlikta 23 intervencijų metaanalizė, kurioje nagrinėjamas jogos gydymo poveikis depresijos simptomams, padarė išvadą, kad joga dabar gali būti laikoma veiksmingu alternatyviu MDD gydymo būdu.

Įrodyta, kad tiek judesiu pagrįstos jogos terapijos, tiek kvėpavimu pagrįstos praktikos žymiai pagerina depresijos simptomus.

4. Joga gali sumažinti uždegimą

Dažnai ligos pirmtakas yra lėtinis uždegimas. Širdies ligos, diabetas, artritas, Krono liga ir daugelis kitų būklių yra susijusios su užsitęsusiu uždegimu.

Vienoje apžvalgoje buvo išnagrinėta 15 tyrimų ir nustatytas bendras rezultatas: įvairių stilių, intensyvumo ir trukmės joga sumažino biocheminius uždegimo žymenis vienu metu esant kelioms lėtinėms ligoms.

5. Joga stiprina jėgas

Nors daugumai žmonių joga asocijuojasi su tempimu ir lankstumu, kai kurios jogos užsiėmimų rūšys taip pat gali būti laikomos jėgos stiprinimu. Pasirenkant skirtingą intensyvumo lygį, galima pasiekti puikių rezultatų stiprinant savo jėgas.

Jogos veiksmingumas stiprinant jėgą buvo tiriamas keliuose specifiniuose kontekstuose, pavyzdžiui, kai tai susiję su krūties vėžiu sergančiais žmonėmis, vyresnio amžiaus žmonėmis ir vaikais. Nustatyta, kad visais atvejais buvo pagerinti tiriamųjų asmenų raumenų jėgas matuojantys rodmenys.

6. Joga stiprina kaulus

Atliekant jogos pozas, raumenyse vyksta izometriniai susitraukimai, o tai reiškia, kad pozą atliekančių raumenų ilgis nesikeičia, nors jie darant veiksmą yra įsitempę.

Pavyzdžiui, „Plank Pose“ pozoje, kuri yra viršutinė atsispaudimo padėtis, rankų, liemens ir kojų raumenys yra įtempti, jie nesutrumpėja ir nepailgėja, kaip būtų, jei darytumėte, pavyzdžiui, atsispaudimus.

„Warrior II“ pozoje pagrindinė koja yra sulenkta per klubą ir kelį. Nustatyta, kad izometriniai pratimai, ypač kai jie atliekami lenkiant sąnarius, padidina kaulų tankį.

Jogos pozos taip pat gali sumažinti kaulų retėjimą, susijusį su osteopenija ir osteoporoze. Vienas tyrimas parodė, kad vos 12 minučių jogos per dieną gali žymiai pagerinti kaulų būklę.

7. Joga gerina laikyseną

Kadangi šiuolaikinė visuomenė yra priklausoma nuo technologijų, vis daugiau laiko praleidžiame sėdėdami susikūprinę prie kompiuterių.

Vienoje neseniai atliktų 34 tyrimų apžvalgoje buvo nustatyta: joga pagerino smegenų veiklą centruose, atsakinguose už interocepciją (jūsų kūno pojūčių atpažinimą) ir laikyseną.

Be to, jogos dėmesys mobilumui ir lankstumui gali padėti atpalaiduoti raumenis, kurie dažnai būna įtempti, pvz., šlaunies raumenis, taip pagerinant stuburo judrumą.

8. Joga gerina smegenų veiklą

Tyrimai rodo, kad joga gerina ne tik kūno, bet ir protinę veiklą.

Anksčiau minėtoje apžvalgoje nustatyta, kad praktikuojant jogą suaktyvėjo smegenų sritys, atsakingos už motyvaciją, vykdomąją veiklą, dėmesį ir neuroplastiškumą.

9. Joga sumažina nerimą

Neseniai Amerikos nerimo ir depresijos asociacija pareiškė, kad nerimo sutrikimai gali būti labiausiai paplitę psichikos sveikatos sutrikimai Jungtinėse Valstijose.

Yra keletas skirtingų nerimo sutrikimų, tokių kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinis nerimas ir specifinės fobijos. Netgi lėtinis stresas kartais gali būti priskiriamas prie nerimo sutrikimo.

Daugybė tyrimų rodo, kad jogos pozos gali būti veiksmingos kaip alternatyvus nerimo sutrikimų gydymo būdas. Įrodyta, kad jogos nidra, kuri yra kūno skenavimo meditacija, įtikinamai sumažina nerimo simptomus.

10. Joga pagerina širdies ir kraujagyslių veiklą

Pranajama, dažnai vadinama „joginiu kvėpavimu“, yra svarbus ir naudingas jogos aspektas.

Ajurvedos ir integruotosios medicinos žurnalas paskelbė 1400 tyrimų, kuriuose nagrinėjamas bendras pranajamos poveikis, apžvalgą. Vienas iš pagrindinių dalykų buvo tai, kad jogos kvėpavimas gali pagerinti kelių kūno sistemų veikimą.

Apžvalgoje apibendrintas tyrimas parodė, kad širdies ir kraujagyslių sistemai buvo labai naudinga kontroliuoti kvėpavimo tempą, tai rodo palankūs širdies susitraukimų dažnio, insulto pajėgumo, arterinio slėgio ir širdies susitraukimo pokyčiai.

Šis tyrimas taip pat rodo, kad jogos kvėpavimas iš tikrųjų gali paveikti smegenų kardiorespiracinį centrą, pagerinant jo veikimą.

11. Joga pagerina miegą

Tirdami miegą, mokslininkai atsižvelgia į žmogaus gebėjimą greitai užmigti ir kaip giliai jis miega. Nemiga gali paveikti vieną arba abu šiuos aspektus.

Įrodyta, kad joga pagerina ir tai, kaip greitai žmonės užmiega, ir kaip giliai jie miega. Taip yra iš dalies dėl mankštos pratimų ir psichikos nusiraminimo bei streso mažinimo, kurį suteikia būtent joga.

Daugybė tyrimų rodo, kad joga sumažindama nerimą pagerina ir miegą.

12. Joga stiprina imunitetą

Lėtinis stresas neigiamai veikia jūsų imuninę sistemą. Kai jūsų imunitetas susilpnėja, esate jautresnis ligoms. Tačiau, kaip aptarta anksčiau, joga laikoma moksliškai pagrįstu alternatyviu streso gydymo būdu.

Kai kurie tyrimai nustatė aiškų ryšį tarp jogos praktikavimo (ypač nuoseklaus ir ilgalaikio) ir geresnio imuninės sistemos veikimo.

Taip yra dėl jogos gebėjimo kovoti su uždegimu ir bendro imuniteto stiprinimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt