Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Bosnija ir Hercogovina. Pixabay.com nuotr.
Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Didžioji Britanija pirmadienį paskelbė įvedusi sankcijas Bosnijos serbų politikams Miloradui Dodikui ir Želkai Cvijanovič „už jų bandymus pakenkti Bosnijos ir Hercegovinos valstybės teisėtumui ir funkcionalumui“.
Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) sakė, kad šių politikų „beatodairišką elgesį“ bandant de facto atskirti Serbų Respubliką – vieną iš trijų Bosnijos ir Hercegovinos autonominių vienetų – „paskatino“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavyzdys.
„Šie du politikai sąmoningai kenkia sunkiai iškovotai taikai Bosnijoje ir Hercegovinoje. Putino paskatintas jų beatodairiškas elgesys kelia pavojų stabilumui ir saugumui visuose Vakarų Balkanuose“, – sakė ji.
„Šiomis griežtomis sankcijomis rodome, kad iš taikos priešų bus pareikalauta atsakomybės“, – pridūrė L. Truss.
M. Dodikui ir Ž. Cvijanovič uždrausta atvykti į Britaniją, įšaldomas jų turtas Britanijoje. Jie yra pirmi Bosnijos ir Hercegovinos pareigūnai, kuriems taikomos Londono sankcijos.
Pastaraisiais mėnesiais, po Bosnijos serbų lyderio ir Kremliaus sąjungininko Milorado Dodiko grasinimų atsiskirti, Bosnijoje vis labiau nuogąstaujama dėl destabilizacijos.
JK nurodė, kad abu minimi politikai „naudodamiesi savo padėtimi stumia Serbų Respublikos atsiskyrimą de facto... tiesiogiai pažeisdami šalies konstituciją“.
Gruodžio mėnesį M. Dodikas pradėjo serbų pasitraukimo iš Bosnijos bendros armijos, teismų ir mokesčių sistemų procesą, pakurstydamas nuogąstavimus dėl šalies suskaldymo ar naujo konflikto.
Prieš žengdamas tokį žingsnį M. Dodikas nuvyko į Maskvą ir, regis, gavo nebylų Rusijos – serbų istorinės sąjungininkės – pritarimą.
Bosniją ir Hercegoviną valdo sudėtingas biurokratinis aparatas, turintis apsaugoti trapią taiką. Jokio svarbaus sprendimo negalima priimti be visų šalių konsensuso.
Vieną šalies dalį sudaro serbų darinys, o kitą – musulmonų ir kroatų federacija. Trečias autonominis vienetas yra Brčko apygarda.
Serbų Respublikos prezidentė Ž. Cvijanovič vasario mėnesį kalbėjo, kad serbai „nusivylę nuolatinėmis pastangomis sunaikinti jų tapatybę“. Grasinimais atsiskirti bandyta pašalinti iš Bosnijos aukščiausios instancijos teismo užsienio teisėjus.
Šiame teisme drauge su dviem kroatais, dviem musulmonais ir dviem serbais dirba trys teisėjai iš užsienio. Tai Deitono taikos susitarimo, kuriuo baigėsi1992–1995 metų karas, o Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu, palikimas.
BNS