Jei visuomenė spręstų dėl išmokų ūkininkams, ekologiniai ūkiai laimėtų daugiausiai

Lietuva

Pranešimas žiniasklaidaiŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

351795

Lietuviai norėtų, kad valstybės paramą pirmiausia gautų tie , kurie augina sveiką ir kokybišką maistą (45 proc.), užtikrina jo prieinamumą už žemesnę kainą (40 proc.) ir saugo gamtą (36 proc.). Tai atskleidė reprezentatyvi visuomenės apklausa. Nevyriausybininkai pabrėžia – būtent ekologiniai ūkiai geriausiai atitinka šiuos prioritetus.

Visuomenė balsuoja už kokybę, sveikatą ir gamtosaugą

„Ekologiniai ūkiai apima visus pagrindinius žmonėms svarbius kriterijus – jie orientuojasi į sveiką, kokybišką maistą ir tausojančią žemdirbystę. Tuo tarpu kiti visuomenės įvardinti prioritetai, tokie kaip prieinama kaina ar vietinės produkcijos gausa, galėtų būti būdingi bendrai visam sektoriui, neišskiriant kurio vieno konkrečiai“, – sako tyrimą inicijavusio Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Grinienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad apklausos rezultatai siunčia aiškią žinutę politikams: „Žemės ūkis yra vienas labiausiai valstybės remiamų sektorių, todėl svarbu užtikrinti, kad ši parama atitiktų visuomenės lūkesčius. Lietuviai nori kokybiško maisto ir gamtos apsaugos, o ne vien ekonominio pelno siekimo. Turime ieškoti priemonių, kaip ekologiškus produktus padaryti vietos vartotojui lengviau prieinamais ir juos atpiginti. Tai lietuviams svarbiausia.“

Saugus maistas – svarbiau nei eksportas

Apklausa taip pat atskleidė, kad didžiausias gyventojų lūkestis – užtikrinti, jog Lietuvoje pakaktų vietoje užauginto maisto (47 proc.). Tačiau realybė kitokia: daržovių, vaisių, kai kurios rūšies mėsos, mūsų šalis neužsiaugina pakankamai, tuo tarpu javais ir rapsais galėtume aprūpinti tris Lietuvas, apie 70 proc. jų eksportuojama. Plačiausiai auginamos grūdinės kultūros dažnu atveju netgi nevirsta tiesioginiu maistu žmonėms - didžioji jų dalis naudojama ar išvežama kaip žaliava pramonei ar pašarai.

„Pandemijos situacija parodė, kad jei ištiktų krizė, svarbiausia būtų vietinis maistas ir ūkininkai, kurie palaiko tiesioginį ryšį su vartotojais. Deja, dabar gaminame daugiausia žaliavinę žemės ūkio produkciją, o ryšys tarp ūkininkų ir vartotojų yra sutrūkinėjęs – tai parodė ir apklausa. Svarbu įvertinti šiuos aspektus jei tikrai norime žemės ūkį pripažinti kaip strategiškai nacionaliniam saugumui svarbų šalies sektorių. Mūsų prioritetas turėtų būti užtikrinti apsirūpinimą maistu šalies viduje ir skatinti ne žaliavų, o didelės pridėtinės vertės produktų eksportą, – teigia Baltijos aplinkos forumo ekspertas Justas Gulbinas.

Dominuojanti grūdininkystė – ne visuomenės prioritetas

Nors Lietuvos žemės ūkyje vyrauja grūdų auginimas, apklausa rodo, kad visuomenės požiūris į šią sritį nėra palankus. Tik 12 proc. gyventojų mano, kad grūdininkystė turėtų būti remiama be išlygų, net 72 proc. pritaria jog šis sektorius arba turi teikti kitas naudas, arba visai neturi būti remiamas.

„Grūdų ūkiai jau dabar bando taikyti gamtą tausojančias praktikas, bet jų poveikis aplinkai vis dar didelis. Kadangi tai – dominuojanti žemės ūkio sritis Lietuvoje, apie jos poveikį kalba įvairūs aplinklos rodikliai – net 65 proc. Lietuvos paviršinių vandenų būklė yra bloga, prasčiausios būklės vandens telkiniai stebimi rajonuose, kur žemės ūkis intensyviausias, 97 proc. Baltijos jūros kenčia nuo taršos maistinėmis medžiagomis. Be to, per pastaruosius 20 metų kaimo paukščių sumažėjo perpus“, – aiškina J. Gulbinas.

Kokybiškas vietinis maistas – svarbiausias tikslas

Apklausos rezultatai rodo, kad visuomenė nori pokyčių: daugiau dėmesio kokybiškam vietiniam maistui ir gamtos apsaugai, lietuviško maisto prieinamumui. Ekspertai siūlo labiau remti žaliavų perdirbimą, skatinti ekologinius bei smulkius ūkius ir stiprinti ryšį tarp ūkininkų bei vartotojų.

„Šiuo metu apie 10 proc. ūkininkų valdo 70 proc. žemės ir gauna didžiąją dalį paramos. Natūralu, kad jie ir lemia žemės ūkio politiką. Tačiau apklausa aiškiai parodė, kad dabartinis modelis neatitinka visuomenės lūkesčių. Turime užtikrinti, kad Lietuvoje užsiaugintume pakankamai kokybiško maisto, o ne tik eksportuotume žaliavas“, – pabrėžia J. Gulbinas.

Ekspertai taip pat kviečia vartotojus aktyviai rinktis vietos ūkininkų produkciją: „Balsuokime pinigine – pirkime tiesiogiai iš tų, kurie stengiasi užauginti sveiką maistą ir kartu saugoti aplinką.“

Reprezentatyvią visuomenės apklausą apie žemės ūkį atliko „Spinter research“, nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ užsakymu. Visą tyrimo informaciją galite rasti čia: Reprezentatyvi visuomenės apklausa apie žemės ūkį

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt