Jei smirdės, tai reikš viena - garuoja pinigai

Šiauliai

Audronio Rutkausko/Etaplius nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

186438

Prie Šiaulių rajono savivaldybės būrelis gyventojų, susibūrusių į inciatyvinę grupę „Už švarų orą“, protesto plakatais pasitiko biodegalų gamyklos Bijūnėlių kaime statytojus. Žmonės bijo smarvės šalia savo namų ir nenori mėšlavėžių srauto keliuose. Įmonės atstovai tikina, kad jie kaip tik yra tie, kurie spręs bioskaidžių atliekų problemą rajone.

Gyventojai nepritaria perdirbėjų kaimynystei

„Biodegalų gamyklai šalia Kuršėnų miesto nepritariame“ - raudonai įrėmintu plakatu su „STOP“ ženklu prie Šiaulių rajono savivaldybės durų pasitiko gyventojai verslininkus, planuojančius statyti mėšlo perdirbimo gamyklą Bijūnėliuose. Taip jie išreiškė nepritarimą bendrovės „Pažangi energija“ planams Kuršėnų pašonėje įrengti biodegalų gamyklą, kurioje pagrindinė dujų gamybos žaliava būtų mėšlas.

„Etaplius“ jau prieš kelias savaites rašė, kad labiausiai gyventojams nerimą kelia galima smarvė.

„Jie per pristatymą Kuršėnuose pasakė „turėtų nebūti“. Tai va raktinis žodis „turėtų“. O kaip bus? Mes turim pavyzdžių Lietuvoje, Pasvaly turėjo nebūti, bet kažkodėl yra. Tai, ko mes labiausiai bijom, nes, jeigu tik kvapas bus, vėjai nepalankūs mūsų miestui eis į mūsų miestą. Žmonės bus nepatenkinti: automatiškai kris ir nekilnojamojo turto kainos, jau nekalbant apie sveikatos žalą. Kitas dalykas – mūsų keliai“, - sakė kuršėniškė Inga Ramanauskienė, inciatyvinės gyventojų grupės „Už švarų orą“ narė.

Žmonės piktinasi, kad pagrindinis regioninis kelias, kuris eina per Kuršėnų centrą, yra labai blogos būsenos ir niekaip nerandama lėšų ar neateina eilė jo remontui, tai dar atsiras mėšlavežių vilkstinė.

„Iš pradžių mums sakė, kad važiuos 12 uždarų mašinų, dabar pasidarė 9 uždaros, kitos – tik dengtos tentais. Tai tokie melagingi dalykai. Tai galiausiai mes nežinome, kas važiuos, kiek važiuos, informacija kiekvieną dieną keičiasi. Mes norime apsaugoti savo miestą. Nes pagrindinis kelias eina per miesto centrą, juo vaikai kiekvieną dieną eina į mokyklą“, - sako I. Ramanauskienė.

Jei smirdės – tai pinigai

Projektinių gamyklos sprendinių Šiaulių rajono savivaldybei, gyventojams ir verslui atvykęs pristatyti Donatas Daunys, UAB „Pažangi technologija“ inovacijų ir plėtros vadovas, sutinka, kad gyventojų baimės yra natūralios. Esą jos kyla iš nežinojimo, nes nei rajone, nei šalyje dar nėra tokio objekto. Jis neigia, kad dvi pagrindinės baimės – smarvė ir tansporto srautas - yra pagrįstos.

„Tokie objektai nesukuria kvapų, atvirkščiai – jie juos naikina, paversdami produktais (organines atliekasm - red. past.). Pieva, mėšlas, obuolių išspaudos – tai, kas gamtoje yra - nuvežkime į šitą jėgainę ir mes pagaminsime net du produktus: pirmasis - kuras, dujos, naudojamos transporte, žaliasis kuras, o antrasis – biologinės trąšos“, - sakė jis.

Pastarosios, anot verslo atstovo, taip pat yra valstybės prioritetas, nes siekiama mažinti cheminių trąšų naudojimą. Cheminės trąšos esą ardo derlingą žemės sluoksnį, taip jų reikia dėti daugiau ir daugiau. O naudojant biologines trąšas tas sluoksnis atstatomas.

Jis sako, kad jėgainėje kvapai valdomi: „Tai nėra kažkoks sandėlys, kuriame mes laikysime (mėšlą, - red. past.). Ne. Iš kiekvienos šviežios organinės atliekos mes išimsime dujas. Tai bus atliekama beoriu būdu. Viskas bus maksimaliai uždara. Aš pasakysiu labai buitiškai: jeigu pas mus smirdės – vadinasi, pinigai eina iš mūsų kišenės, nes kartu su tuo kvapu išeina ir tos dujos, iš kurių mes gaminame kurą. Tai net pats verslas suintersuotas tą klausimą spręsti“.

Anot jo, žmones gasdina pats žaliavos kiekių skaičius ir nuolatinio transporto įsivaizdavimas.

„56 tūkstančiai tonų mėšlo nėra daug. Mes dabar paskaičiavome kelius, kuriais važiuotume viena ar kita gatve, tai netgi sunkiojo transporto apkrovos padidėtų iki 1 procento, o labiausiai viename kelyje - bendro transporto kiekis 8 procentais“, - skaičius beria D. Daunys.

Biojėgainė Bijūnėliuose

Gyventojai naudos regionui nemato

Vietiniai gyventojai sako, kad iš ateinančių verslo naujakurių norėtų bent minimalios naudos miestui. Jie negali rasti nei vieno motyvuojančio kriterijaus, kad tokia gamykla atsirastų šalia Kuršėnų.

„Nei darbo vietų daug nebus sukurta, nes bus įdarbinti tik 4 žmonės. [...] Infrastruktūrą jie mums sutvarkys? - Jie nieko nesutvarkys. Ar valstybė atkreips dėmesį ir greičau sutvarkys mums kelius? - Nesutvarkys. Ar padidės finansavimas nuo tos gamyklos savivaldybei ir Kuršėnų miestui kelių tvarkymui? - Nepadidės. Ar mes gausim kažkokios naudos ir dujų kainos ar šildymo sumažės? - Nesumažės, nes mes tų dujų net nematysim“, - naudos nemato gyventojai.

Abejojama ir nauda regiono ūkininkams. Gyventojai sako, kad čia augalininkystės kraštas, gyvūlininkystės ūkių mažai, o ir tie patys ūkininkai, iniciatyvinės grupės žiniomis, nesudaro sutarčių dėl žaliavos su būsima gamykla. Tad jiems kyla dar daugiau klausimų, iš kur biojėgainė gabensis žaliavą savo dujoms.

Rangovai kalba apie aplinkosaugą

Verslo atstovai sako, atlikę tam tikrą monitoringą ir problema esą opi. Jų duomenims, Šiaulių regione žaliavos yra net 31 tokiai jėgainei, o rajone – daugiau negu 5.

„Mes padedame ūkininkams tvarkytis su organinėmis atliekomis, kurios šiuo metu ne tik kenkia gamtai, orui, šiltnamio efektą sukeliančias dujas išskiria, kartu ir gruntiniams vandenims, kuomet yra tręšiama šviežiu mėšlu laukuose, nemalonus kvapas ir vaizdas aplanko miestelėnus, tiek aplinkinius gyventojus“, - sako D. Daunys, žiūrintis į šį projektą kaip į aplinkosauginį.

Iš mėšlo per metus planuojama pagaminti maždaug 3 mln. kubinių metrų pažangiųjų biodegalų – iki gamtinių dujų lygio išgrynintų biodujų, kurios vėliau bus transportuojamos šalia einančia magistraline dujų trasa. Tai būtų pirmasis tokio tipo žiedinės ekonomikos pavyzdys Lietuvoje: biometano jėgainių kurios, bus prijungtos prie gamtinių dujų tiklų dar nėra.

Laukia tyrimai

Gyventojams įtarimų sukėlė, tai, kaip tylomis atsirado šis projektas, kaip be jokių derinimų su kaimynais ir gan greitu valdžios „palaiminimu“ buvo pakeista sklypų paskirtis.

Kad nebėra ilgų procedūrų keičiant žemės naudojimo paskirtį patvirtina Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.

„Tokia gamykla yra modernu. Tai aplinkai naudingas projektas, tačiau yra ir daug klaustukų, kuriuos reikia išsiaiškinti. Kad ir susitikmas dėl transporto srautų, vėliau kalbėsime ir apie poveikio aplnka vertinimą, apie sanitarines sąlygas ir kitus dalykus. Jeigu neatitks, tai, be abejo, ir mūsų nuomonė bus kitokia“, - apie tai, kad būtina išlaikyti visas procedūras sako A. Jonuška.

ŠPAAR seka šių naujakurių atėjimą į regioną, nes jis svarbus verslo aplinkai kaip žiedinės ekonomikos objektas. Kol kas jį vertina palankiai, tik pastebi, kad diskusijos su gyventojais galėjo būti anksčiau ir vietos parinkimas - atidesnis. Ekspertų vertinimų laukiama po kelių mėnesių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt