PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Kovo 15 d. 10:52

Jei būtų ministrė, leistų paaugliams ateiti į mokyklą perpiet

Marijampolė

Loreta AkelienėŠaltinis: Etaplius.lt


31550

Taip kalbėjo psichologė-psichoterapeutė ir rašytoja Agnė Matulaitė, kovo pradžioje pristatinėdama savo knygą „Žali sausainiai arba Knyga sveikiems neurotikams“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“. Į Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre vykusį susitikimą, beje, patį pirmą iš daugybės numatytųjų surengti po visą šalį, autorę atlydėjo LRT radijo žurnalistė Giedrė Čiužaitė, kuri ir vedė renginį.

20180301-181400.jpg

Knygos žanrą sunku apibrėžti, bet tai tikrai ne kulinarija. „Pirma knyga Lietuvoje, kuri teigia netobulumą“ – taip ji buvo apibūdinta Vilniaus knygų mugėje. „Tikiuosi, kad kažkas pasakys: aš irgi jaučiu tą patį“, – sakė autorė apie savo tikslus.

Išleisti jau du „Žali sausainiai arba Knyga sveikiems neurotikams“ tiražai, iš viso apie 5000 egzempliorių. Pokalbyje nuskambėjo, jog tai, kad autorės vyras yra Vilniaus meras Remigijus Šimašius, trukdė, o ne padėjo platinti knygą.

Koks jausmas sugrįžus į Marijampolę, klausta autorės A. Matulaitės. Pasirodo, čia ji baigusi vidurinę mokyklą, tad į susitikimą atėjo ir bendraklasių. O ir istorija su žaliais sausainiais, kuri autorę vis dar virkdo, įvyko Marijampolėje.

Kas yra sveiki neurotikai? Autorė sakė, kad neurotikas nėra diagnozė, o sveikų žmonių iš viso nėra: visi turime baimių, problemų santykiuose ir pan., jau nekalbant apie fizinę sveikatą. Vieni žmonės bėga nuo realybės į knygas, muziką, filmus, kiti labai stipriai yra šioje realybėje – mato kiekvieną dulkelę, kas ką daro netobulai ir pan. Neurotikas, kaip bebūtų sunku, yra tas, kuris išlieka šioje realybėje. Nors gali trumpam pabėgti iš jos ir vėl sugrįžti, gali apsiverkti be pagrindo...

Ši knyga tinka skaityti ir vyrams, nors stereotipiškai manoma, kad psichologija domisi daugiausia moterys. Autorė sakė labiausiai knygą skyrusi sau – užrašinėjo tai, ką galvoja. Joje yra ir tekstų, jau skelbtų socialiniame tinkle „Facebook“.

Buvo klausta, kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas. Psichologas tas, kuris mokėsi apie žmogaus psichiką, studijavo socialinius mokslus ar filosofiją (kaip pati autorė), o psichiatras yra baigęs medicinos studijas. Psichologas gydo žodžiais, psichiatras – vaistais ir kitomis priemonėmis. Psichoterapeutas – psichologas ar psichiatras, kuris studijavo dar papildomai 4 ar 6 metus toliau, kad suprastų, jog pats yra instrumentas, kuris gydo...

Kam reikalingas psichologas ar psichoterapeutas, jei turi draugų, kurie išklauso? Atsakydama A. Matulaitė sakė pati nuolat besilankanti pas psichologą, tai yra jos psichohigiena. O skirtumas toks, kad psichologas neskuba gelbėti – leidžia pasigilinti į save, išsikalbėti, jis tik savotiškai palaiko už rankos, kai pats stengiesi padėti sau. O draugai gali reaguoti kitaip – sako, baik, kokios čia problemos, aš turiu daug didesnių...

Autorė kalbėjo apie tai, kad paauglystė ir nėštumas yra tos būsenos, tie gyvenimo tarpsniai, kai per labai trumpą laiką vyksta didžiuliai pokyčiai kūne. Todėl ji teigė labai suprantanti paauglius ir būdama švietimo ministrė leistų jiems ateiti į pamokas perpiet, kad šie galėtų gerai pailsėti...

Klausytojai klausė, kiek būrelių parinkti vaikams. „Pagrindinis dalykas, kurį turime suteikti vaikui, tai jį mylėti. Kaip žinome, aukščiausias intelektas yra žydų kultūroje, o ten nėra jokio vertimo, tik meilė. Jei žmogų paskatini, jis pats viską atras. Pasaulis ir taip daug reikalavimų kelia vaikui, tad paskatinimą turi suteikti tėvai. Lietuvoje nepasitikėjimas savimi yra žmonių problema numeris vienas – tai reiškia, kad jie neišmylėti vaikystėje. Angliška filosofija, slypinti žodžiuose, sako – esame žmogiškos būtybės, o ne žmogiški darytojai: žmogaus esmę sudaro ne tai, ką jis daro, o tai, koks yra“, – sakė A. Matulaitė.