JAV savivalda – iš arti

Kaunas

Lietuvos savivaldos atstovai JAV. Nuotr. Iš asmeninio archyvo

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

101105

„Atspindžiai“ rašė apie tai, kad antrąją kadenciją Kaišiadorių savivaldybėje meru dirbantis Vytenis Tomkus, kaip perspektyvus ir daug žadantis savivaldos politikas, sulaukė įvertinimo iš JAV ambasados. Jis buvo pakviestas aplankyti Jungtines Amerikos Valstijas, su kitais savivaldos atstovais viešėjo šioje šalyje rugsėjo pradžioje. Po kelionės grįžusį merą paprašėme pasidalinti įspūdžiais ir uždavėme kelis klausimus.

imagew84b9z.png

image9yex8z.png

Po kelionės iš JAV grįžusį merą V. Tomkų paprašėme pasidalinti įspūdžiais ir uždavėme kelis klausimus:
- Ką pirmiausiai pagalvojote ir pajutote, kai gavote kvietimą paviešėti JAV? Ar nenuliūdo šeima, kad išvykstate taip toli?

- Apie kvietimą gegužės mėnesį telefonu informavo JAV ambasados Lietuvoje darbuotoja, kuri prieš metus su JAV Valstybės departamento atstovu lankėsi Žiežmarių sinagogoje. Po to, elektroniniu paštu gavau anketos formą, kurią užpildęs ir nusiuntęs reikiamus duomenis gavau oficialų pakvietimą. Kvietimas buvo labai netikėtas, bet tuo pačiu ir malonus, nes pakviesti atstovai tik iš dešimties savivaldybių. Ir apskritai, tokia stažuotės programa Lietuvoje organizuota pirmą kartą, todėl smagu pakliūti tarp pirmųjų ambasados pasirinktų kandidatų.

Anksčiau JAV neteko lankytis, esu buvęs tik kaimyninė je Kanadoje, nes studijų metais, kuomet daugelis kursiokų vasarai vykdavo dirbti pagal programą „Work and Travel USA“, aš turėdavau dalyvauti karinėse pratybose ir kasti apkasus. Nes jeigu būčiau praleidęs bent vienas vasaros pratybas, mane būtų pašalinę iš Jaunesniųjų karininkų vadų kursų, kuriuos lankiau trejus metus studijų metais, ir kuriuos baigus buvo užskaityta karinė tarnyba bei suteiktas atsargos leitenanto laipsnis. O šeimoje, be abejo, aptarėme situaciją, ir šeima sutiko mane išleisti, nors labiausiai to nenorėjo dukra. Kelionės metu nuolat su šeima palaikėme ryšį ir tai truputį padėjo sumažinti didelį atstumą bei sutrumpinti kelionės laiką.

- Kokie buvo viešnagės pagrindiniai tikslai, kas vyko kartu su jumis iš Lietuvos?

- Pagrindiniai tikslai buvo susipažinti su JAV savivaldos ir viešojo administravimo institucijų geriausiomis praktikomis, užmegzti ryšius, pasisemti idėjų bei gautas žinias pritaikyti mūsų savivaldybės veikloje. Taip pat, šio ir daugelio kitų vizitų tikslas yra ieškoti galimybių mūsų verslui, galimybių pritraukti investuotojus, pristatyti savivaldybę, ieškoti kitokių sąlyčio taškų, kurie stiprintų tarpusavio pasitikėjimą ir išaugtų į verslo ryšius.

O kviečiančioji šalis siekė dalintis savo patirtimi ir stiprinti JAV ir Lietuvos tarpusavio santykius, pristatyti savo šalį, istoriją bei kultūrą. Į kelionę kartu vyko Alytaus rajono, Jonavos rajono, Lazdijų rajono, Prienų rajono, Šalčininkų rajono, Tauragės rajono ir Trakų rajono savivaldybių merai, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėja ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja.

- Kas padarė didžiausią įspūdį tuose aplankytuose miestuose?

- Visi aplankyti miestai – Vašingtonas, Detroitas, Džeksonvilis buvo labai įdomūs, o tuo pačiu ir labai skirtingi. Vašingtonas (Washington, D.C.) – JAV sostinė, kurioje sukoncentruotos visos svarbiausios JAV valdžios ir federalinės institucijos, kurioje stovi didžiausias pasaulyje pastatas Pentagonas, veikia pasaulinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio prekybos organizacija ir daugelio kitų būstinės, garsūs muziejai, mokslo institucijos, daugelis istorinių pastatų ir pan. Kai eidamas gatve visur matai pasaulinio lygio institucijas, pasaulio galios centrus, gali pasijusti lyg būdamas viso pasaulio sostinėje. Toks jausmas neapima nei lankantis Briuselyje, Ženevoje ar kitame mieste.

Tačiau Vašingtonas truputį panašus į europietišką miestą, jame nėra dangoraižių, o didžiausias leistinas pastatas gali būti 12 aukštų. Tuo tarpu Detroitas (Detroit, Michigan) yra tipinis Amerikos didmiestis su dangoraižiais, JAV automobilių pramonės centras, techno muzikos lopšys, kuriame jaučiama amerikietiška kultūra ir net 85 proc. gyventojų yra afroamerikiečiai.

Per savo istoriją miestas patyrė didelių demografinių ir ekonominių svyravimų, o Pasaulinės finansų krizės metu netgi bankrutavo. Tačiau po įspūdingo augimo, po to didelio nuosmukio, dabar miestas išgyvena įspūdingą atgimimo laikotarpį. Pasikeitus daugeliui nekilnojamojo turto savininkų, naujieji savininkai į įsigytus apleistus pastatus palankiomis sąlygomis kviečia startuolius, technologijų įmones, o tai leidžia tradicinę automobilių pramonę sujungti su inovacijomis ir kurti bei testuoti išmanius produktus, tokius kaip bepiločiai automobiliai, bepilotės skraidyklės ir kt.

Mieste sėkmingai veikia finansinių paslaugų įmonės, sveikatos apsaugos ir biomedicinos kompanijos, veikia ir vienas didžiausių pasaulyje biomedicinos audinių bankas. Trečiasis miestas Džeksonvilis (Jacksonville, Florida) yra modernus Amerikos didmiestis, vienas iš greičiausiai augančių ir antras greičiausiai gyventojus traukiantis miestas JAV, geriausias miestas technologijų pramonei po Kalifornijos ir Niujorko. Mieste veikia didelis uostas, aviacijos pramonė, aukšto lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, įrengiama su visais išmaniaisiais prietaisais galėsianti sąveikauti gatvė.

Tai ir finansinių paslaugų centras, stambus logistikos mazgas, kurį aplenkia Atlanto vandenyne siaučiantys ir Golfo srovės kryptimi judantys uraganai, kadangi miestas labiausiai nutolęs į vakarus visoje JAV rytinėje pakrantėje. 1901 metais 80 proc. šio miesto sudegė kilusio gaisro metu, tačiau miestas atgimė tarsi Feniksas iš pelenų ir dabar yra vienas gražiausių ir moderniausių miestų.

Taigi, aplankyti didieji miestai tikrai įspūdingi, mažesni miestai – tokie kaip Mičigano valstijos sostinė Lancingas – taip pat, tačiau labiausiai patiko ta amerikietiškos laisvės dvasia, kurioje gerbiamos piliečių teisės, savivaldybių ir valstijų teisės, sprendimai priimami demokratiškai, nėra perteklinio valdžios kišimosi į asmeninį gyvenimą ar savarankiškas institucijas ir visi žino savo atsakomybės ribas.

- Ką pamatėte naujo, išgirdote naudingo sau, kaip valstybės tarnautojui? Ar daug dalykų būtų galima pritaikyti Lietuvoje ir Kaišiadoryse? Gal jau turite konkrečių planų.

- Vizito programa buvo intensyvi, turėdavome nuo 3 iki 5 susitikimų per dieną, išskyrus savaitgalį. Lankėmės JAV Valstybės departamente, Džiordžtauno (Georgetown) ir Mičigano (Michigan state) universitetuose, Tarptautiniame mokslo institute (Institute of International Education), aplankėme keletą savivaldybių, daug institucijų bei organizacijų, pradedant ekonominės plėtros, teritorijų planavimo, miesto transporto ir baigiant piliečių atstovavimo, žmogaus teisių gynimo ar paslaugas neįgaliesiems teikiančiomis organizacijomis.

Man labiausiai patiko Vašingtone, kur susitikome su Valstybės departamento atstovais, Bendradarbiaujančių miestų organizacijos (Sister Cities International) vadovu, JAV merų konferencijos vadovais, Lietuvos ambasados JAV atstovais ir kt. Pirmasis darbas, kurį grįžęs pavedžiau savo patarėjui Tautvydui, tai viešai išplatinti informaciją apie mainų programas moksleiviams, mokytojams ir kitiems specialistams, nes JAV turi labai daug mainų programų, tik mes apie jas nežinojome ir jose nedalyvaudavome. Mainų programos, galimybė tobulinti anglų kalbos žinias, yra tarp prioritetų siekiant užmegzti glaudesnius ryšius su JAV ne tiktai savivaldybės institucijų lygyje, bet ir gyventojų lygyje.

Galiu pasakyti, kad kaip tik dabar iki spalio 17 d. moksleiviai gali teikti paraiškas dėl dalyvavimo mainų programoje FLEX 2020-2021 metais. Antrasis darbas, kurį atliksiu artimiausiu metu, tai susitikimas su rajono verslininkais, kuriuos informuosiu apie eksporto į JAV galimybes. Atrodytų, kad JAV yra labai didelė rinka, todėl į ją įeiti gali tik stambios įmonės. Bet tai yra netiesa, nes savo prekes sėkmingai gali eksportuoti (ir tai jau daro) bet kokio dydžio verslo subjektai, įskaitant smulkias įmones, amatininkus, ūkininkus. Su Lietuva ryšius palaikančių JAV verslininkų dėka, 2018 m. įkurta nepelno siekianti organizacija – Lietuvos prekybos taryba (Lithuanian Trade Council), kuri padeda Lietuvos įmonėms įeiti į rinką, atlieka tarpininko vaidmenį, ir kuri yra sukūrusi B2B pardavimų platformą www.LithuanianMarketplace.com, kurioje įmonės gali siūlyti savo prekes. Trečias darbas, kuriam planuoju skirti dėmesio, tai surasti bendradarbiavimui labiausiai tinkančias sritis, jungiančius asmenis ir užmegzti bendradarbiavimą su viena iš maždaug 30 tūkst. savivaldos institucijų JAV.

Manau, kad tokia partnerystė su viena iš JAV savivaldybių suteiks dar daugiau galimybių mūsų gyventojams, organizacijoms ir verslui. Tai yra tik pradiniai planai, nes idėjų turime labai daug, esame suinteresuoti pritraukti investuotojus, dalyvausime JAV ambasados Lietuvoje alumnų veikloje ir plėtosime ryšius bei galimybes.

– Kas labiausiai nustebino viešnagės metu? Kiek laiko turėjote poilsiui ir turizmui? Ar norėtumėte vėl aplankyti šią šalį?

– Buvo labai daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, JAV nėra vieningos valdžios sistemos tiek valstijų, tiek apskričių ar savivaldybių lygyje. Kiekviena valstija savarankiškai sprendžia, kokią sistemą pasirinkti, kaip rinkimus organizuoti, kokius įgaliojimus savivaldybėms suteikti ir pan. Todėl netgi JAV prezidento (tiksliau, prezidento rinkikų kolegijos) rinkimuose vienose valstijose galima balsuoti elektroniniu būdu, kitose – balsų skaičiavimo mašinomis, dar kitose – tik senuoju „popieriniu“ būdu. Daugelyje valstijų savivaldybėms yra pavaldžios policija ir priešgaisrinė apsauga, kai kuriose valstijose ar savivaldybėse šių tarnybų vadovai yra renkami tiesiogiai gyventojų, kai kuriuose juos skiria savivaldybės taryba arba meras, o vienoje valstijoje meras gali skirti netgi teisėjus.

Daugelyje valstijų savivaldybių tarybos renkamos ketveriems metams, tačiau rinkimai vyksta kas dvejus metus ir tokiu būdu atnaujinama tik dalis savivaldybės tarybos sudėties, bet ne visa taryba kaip Lietuvoje. Kai kuriose savivaldybėse merai dirba visuomeniniais pagrindais arba antraeilėse pareigose, nors daugelyje savivaldybių – pirmaeilėse. O keliose valstijose netgi valstijos tarybos nariai yra tarsi etatiniai darbuotojai ir gauna atlyginimą (full-time job), kaip Lietuvos Seimo nariai. Taigi, ta laisvė patiems spręsti, patiems pasirinkti geriausią variantą, ta didelė įvairovė yra labai įspūdinga, ypač, kai palygini su Lietuvoje veikiančia sistema ir šiuo metu vyraujančiomis tendencijomis.

Taip pat buvo labai malonu Detroite susitikti su įmonės „Strategic Staffing Solutions“, kuri padėjo į Lietuvą atvesti tokius investuotojus kaip Barclays, Western Union, Intermedix ir kitus, viceprezidentu ir Lietuvos garbės konsulu JAV Jeff Nelson, kuris prisiminė, kad prieš dvejus metus pats lankėsi Kaišiadoryse. Įdomu buvo sutikti ir Amerikos lietuvį Saulių Anužį, kuris buvo Mičigano Respublikonų partijos pirmininku ir Mičigano Senato nariu. Taigi, labai daug gražių prisiminimų. O kalbant apie poilsį ir turizmą, tai tam laiko turėjome nedaug.

Tačiau Vašingtone šeštadienį skyrėme trumpai ekskursijai po miestą ir buvome nuvykę prie Baltųjų rūmų, Kapitolijaus, Lincolno memorialo ir šalia esančio Vietnamo veteranų memorialo. Detroite vieną vakarą žiūrėjome beisbolo rungtynes 40 tūkst. vietų turinčiame stadione, kuriame vietos „Tigers“ komanda įveikė legendinę NY „Yankees“. O Džeksonvilyje trumpam buvome nuvykę prie Atlanto vandenyno.

Vienas iš vizito programos rengėjų tikslų buvo, kad mes susipažintume su Amerikos kultūra, bet ilgesnėms ekskursijoms ar muziejų lankymui laiko nebuvo, prioritetas skirtas darbiniams susitikimams. Vadinasi, kada nors reikės sugrįžti, galbūt aplankyti kitus didžiuosius miestus ir daugiau laiko skirti muziejų lankymui, kultūrai ir turizmui.

– Kas finansavo kelionę, ką vežėte lauktuvių artimiesiems?

– Į kelionę buvau pakviestas kaip meras, kelionėje gautas žinias galėsiu panaudoti tiktai mero darbe, tačiau kadangi kelionė truko ilgiau kaip savaitę, todėl nusprendžiau vykti savo neapmokamų atostogų sąskaita. Visą kelionę finansavo ir dienpinigius mokėjo JAV Valstybės departamentas, o savivaldybei kelionė nekainavo nieko, nes nereikėjo skaičiuoti nei darbo užmokesčio, nei dienpinigių.

Kadangi pragyvenimo lygis, maisto kainos yra aukštesnės nei Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių, todėl gautų dienpinigių kelionei užteko, o lauktuvėms naudojau asmenines lėšas. Ten gerokai pigesni yra drabužiai, avalynė (galima įsigyti po 10-20 USD už vnt.), kai kurios elektronikos prekės, tačiau lagamine vietos užteko tik lauktuvėms šeimai, sesers dukroms, ir šokoladui bei saldainiams bendradarbiams.

Taip pat parsivežiau ir kramtomosios gumos iš vaikystės prisiminimų „Wrigley‘s Doublemint“, kuria pavaišinau artimuosius ir bendradarbius. Verta į JAV sugrįžti ir dėl lauktuvių! – Ačiū.

Kalbėjosi Virginija Šimkūnienė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt