JAV prezidento apkalta: ar tikrai tik „daug triukšmo dėl nieko“?

2019-ųjų pabaigoje JAV Atstovų rūmai prezidentui Donaldui Trumpui pateikė kaltinimus piktnaudžiavimu valdžia siekiant asmeninių ir politinių tikslų ir trukdymu JAV Kongresui atlikti tyrimą dėl jo veiksmų Ukrainoje.

Atstovų rūmų lyderė Nancy Pelosi teigė, jog neapgalvoti JAV prezidento veiksmai Atstovų rūmams nepaliko kito pasirinkimo. Respublikonų partijos atstovai tai vertina kaip demokratų siekį sumažinti D. Trumpo šansus laimėti JAV prezidento rinkimus antrą kartą iš eilės ir apkaltą vadina „prevencine“. Kuo reikšminga ši trečioji JAV istorijoje apkalta prezidentui ir kokie galimi jos padariniai?

Apkaltą kaip politinį instrumentą „išrado“ Anglijos parlamentas dar 1376 metais, o jų patirtį, kurdami JAV politinę sistemą, perėmė ir amerikiečiai. JAV Konstitucija numato, jog apkaltos procesą inicijuoja Atstovų rūmai paprasta balsų dauguma, o vėliau procesas persikelia į Senatą, kuris ir rengia teismo procesą. Senato nariai apkaltos procese atlieka prisiekusiųjų vaidmenį, Atstovų rūmų nariai imasi kaltintojų vaidmens, o procesui pirmininkauja JAV Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas. Senatas gali nušalinti JAV prezidentą nuo pareigų 2/3 Senato narių balsų dauguma. Apkaltos metu nušalintas prezidentas turi teisę dalyvauti vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, nebent JAV Senatas papildomo balsavimo metu nubalsuotų už tokios teisės atėmimą.

Nors JAV istorijoje jau yra buvę du atvejai, kai JAV prezidentams buvo inicijuota apkaltos procedūra (Andrew Johnson - 1868 m. ir Bill Clinton - 1998 m.), vis dėlto apkaltos proceso taisyklės JAV yra gana neapibrėžtos. Sprendimo teisė dėl apkaltos proceso detalių (kiek truks procesas, kokie įkalčiai bus priimami, ar vyks vieša liudininkų apklausa ir pan.) yra palikta senatoriams. Tad šios apkaltos atveju, respublikonai, kurie nenori viešų liudininkų apklausų ir turi daugumą JAV Senate, turi visas galimybes pakreipti apkaltos procesą norima linkme. Demokratų atstovai savo ruožtu siekia, kad liudytų D. Trumpui artimi jo komandos nariai.

Apkaltos proceso baigtį gali nulemti keletas aspektų: D. Trumpui iškeltų kaltinimų rimtumas ir JAV senatorių politiniai motyvai apkaltos procese.

D. Trumpas į JAV istoriją jis įeis kaip pirmasis prezidentas, kuriam mesti kaltinimai buvo susiję su JAV užsienio politika. 2019 m. liepos 25 d. tarp JAV prezidento D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio vykusio pokalbio telefonu turinys nėra kvestionuojamas. Tačiau kyla klausimų, ar D. Trumpas tokiais savo veiksmais nepažeidė JAV Konstitucijos ir ar dėl D. Trumpo veiksmų buvo pažeisti JAV interesai. JAV Konstitucijos tekste yra žodis „išdavystė“, kuris preziumuoja, jog JAV prezidentas gali būti nušalintas, jeigu jo veiksmai kenkia JAV interesams. D. Trumpas yra kaltinamas daręs spaudimą Ukrainos prezidentui pradėti tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus tariamai korupcinių ryšių ir šiuo tikslu sulaikęs 391 milijonų JAV dolerių vertės paramą Ukrainai, kurią buvo skyręs JAV Kongresas.

JAV prezidentui nušalinti Senate reikia 67 balsų. Tai reiškia, kad už JAV prezidento nušalinimą turėtų balsuoti ir dalis demokratų (respublikonai dabar Senate turi 53 vietas, demokratai- 45). Naujausios visuomenės apklausos rodo, jog 47,6 proc. amerikiečių remia JAV prezidento nušalinimą, 46,1 proc. pasisako prieš, o likusieji neturi nuomonės šiuo klausimu. Vis dėlto Senato rinkimuose svarbi yra ne amerikiečių balsų dauguma, bet visuomenės nuomonė atskirose valstijose. Apklausos rodo, jog prieš prezidento nušalinimą pasisako 29 valstijos iš 50. Iš 35 vietų Senate, į kurias bus galima pretenduoti rinkimuose 2020 m. lapkritį, 20 respublikonų partijos pretendentai siekia perrinkimo. Tokiu atveju, balsuoti už prezidento nušalinimą reikštų politinę savižudybę.

Jeigu D. Trumpas nebus nušalintas, galimi įvairūs apkaltos padariniai JAV politinei sistemai. Pirma, būtų sukurtas precedentas, jog prezidento turimos galios naudojimas savo asmeniniams interesams yra norma, kaip ir nekonvencinis Trumpo elgesys bei retorika. Kiltų klausimas, ar JAV nebūtų „mažiau respublika“ negu kad norėjo jos kūrėjai? Antra, tai galėtų reikšti JAV politinės sistemos transformaciją: kiltų klausimas dėl stabdžių ir atsvarų sistemos efektyvumo bei būtų įtvirtinti Baltųjų rūmų galios svertai užsienio politikos formavime ir įgyvendinime. Tokia situacija valstybei yra pavojinga, nes šalis tampa priklausoma nuo vieno asmens sprendimų ir jo asmeninių nuostatų. Trečia, tai padėtų mobilizuoti D.Trumpo rinkėjus ir galbūt pritraukti neapsisprendusių rinkėjų balsus. Paprastai visuomenei vienašališki prezidento veiksmai užsienio politikoje atrodo normalu. Ketvirta, tai reikštų JAV politinės kultūros, kuri ilgą laiką rėmėsi tokiais principais kaip laisvė, įvairovė, vienybė, bendruomenės svarba, transformaciją. Kita vertus, tai rodytų, jog demokratija, kurioje sprendimus nulemia balsų dauguma, funkcionuoja.

Neatmestinas variantas, kad dėl vykstančio apkaltos proceso D. Trumpas gautų papildomo dėmesio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Tikėtina, jog apkaltos procesas paveiktų prezidento rinkiminę kampaniją – iš respublikonų pusės ji būtų dar aršesnė, su tikrais ir įsivaizduojamais priešais, ir padėtų respublikonams rinkti lėšas rinkiminei kampanijai. Trumpo rinkiminė kampanija, dažnai panaši į spektaklį, turbūt būtų dar vaizdingesnė.

JAV istorijoje – tai pirmoji apkalta prezidentui dėl su užsienio politika susijusių dalykų. Tad šis apkaltos procesas turėtų poveikį ir tarptautinei arenai.

Jeigu D. Trumpas nebus nušalintas, tai būtų signalas, jog JAV atsisako moralinės lyderystės pasaulyje, kuri iki šiol neva buvo pagrįsta liberalios demokratijos populiarinimu bei sąjungų kūrimu. Taip pat būtų įtvirtinama nuostata, jog transakcinis požiūris JAV užsienio politikoje tampa norma ir vėl kiltų prielaida diskusijai dėl tradicinės JAV užsienio ir saugumo politikos, kuri pasižymi tokiais principais kaip NATO svarba JAV saugumo politikoje, saugumo garantijų Europos šalims akcentavimu, tęstinumo. Tokio scenarijaus atveju, taip pat kiltų klausimas, kiek iš tiesų gali padaryti JAV Kongresas stabdžių ir atsvarų sistemoje, norėdamas įstatyti JAV prezidentą ir tam tikrus JAV tradicinės užsienio politikos rėmus: šio skandalo atveju, paramą Ukrainai skirti nusprendė Kongresas (kuris turi galių užsienio politikos srityje), tuo tarpu D. Trumpas neva darydamas spaudimą Ukrainai neatsižvelgė į priimtą sprendimą. Nesėkminga apkalta D. Trumpui, ko gero, atvertų dar platesnes galimybes administracijai įgyvendinti „Pirmiausia-Amerika“ idėjas. D. Trumpo apkaltos proceso baigtis tiesiogiai liečia JAV sąjungininkes Europoje, tarp jų ir Baltijos šalis, kurios turės būti „nuolatinėje parengtyje“ dėl galimų neprognozuojamų D. Trumpo administracijos užsienio politikos sprendimų. Iki šiol D. Trumpo administracija išlaikė tęstinumą transatlantinio regiono atžvilgiu. Vis dėlto, didelė D. Trumpo komandos dalis, rėmusi tradicinę JAV užsienio politiką, jau yra pasikeitusi. Pastarieji D. Trumpo sprendimai, pavyzdžiui, įsakymas pašalinti Irano generolą Qasemą Saleimani, kuriuo JAV rizikuoja įsivelti į dar vieną karą Vidurio Rytuose, tolesnio stabilumo JAV užsienio politikoje taip pat nežada. Europos šalims vėl gali tekti susitaikyti su situacija, jog JAV dėmesys nukryps į kitus regionus, ir ieškoti išeičių: stengtis būti naudingomis sąjungininkėmis, plėtoti ryšius su atskirais Kongreso nariais, tokiu būdu stengiantis išlaikyti amerikiečių dėmesį. Tikėtina, jog JAV sąjungininkės Europoje gali susidurti su sunkumais laviruojant tarp JAV ir ES politikos tarptautinėje arenoje (ypač dėl su Kinija susijusių klausimų), taip pat - dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose.

Tad 2019-ieji baigėsi politine intriga JAV. Ne mažiau įdomūs žada būti ir 2020-ieji, kurių metu gali pasikeisti tiek Baltųjų rūmų šeimininkas, tiek politinių jėgų konfigūracija JAV Kongrese.

----------

Gerda Jakštaitė yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkė