Jausdamas bankų atsargumą smulkusis verslas vis aktyviau ieško alternatyvų

Bankai vis labiau efektyvina savo veiklą ir linkę mažiau rizikuoti teikiant skolinimosi paslaugas smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovams. Vis dėlto, panašu, užsivėrus durims, atsiveria langas – alternatyvūs finansuotojai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos SVV tik pradeda pažintį su ne bankinio finansavimo galimybėmis, kurios, nors šiuo metu visiškai ir neatstotų bankų paslaugų, galėtų SVV subjektams padėti užsitikrinti veiklos plėtrą.

Bankai dairosi į stambesnius verslus

Vis daugiau SVV subjektų jaučia griežtėjančią bankų kreditavimo politiką ir sąskaitų finansavimo įmonės „Debifo“ vadovas Justas Šaltinis prognozuoja, kad ši tendencija ateityje gali tik stiprėti.

„Tikėtina, kad bankai ir toliau norės vis didesnių klientų, todėl bandys atsisakyti mažesniųjų. Ši tendencija apima ne tik paskolų išdavimą, bet ir faktoringo paslaugas, kadangi jos reikalauja didesnių administravimo pajėgumų ir bankams vis mažiau patrauklu šią paslaugą teikti mažesnėms įmonėms, kurioms reikia finansuoti nedideles sumas. Ši tendencija pastebima nebe pirmus metus – matome, kad bankų faktoringo klientai stambėja – prieš 10 metų vidutinis faktoringo limitas siekė 0.3 mln. EUR, o šiuo metu siekia beveik 0.6 mln. EUR“, – pasakoja pašnekovas.

Naujausia, šių metų vasario mėnesį pristatyta Lietuvos banko apklausa liudija, kad net 40 proc. smulkių įmonių, kurios kreipėsi į bankus dėl paskolų, sulaukė neigiamo atsakymo, o bendras skaičius įmonių, pajutusių griežtesnes skolinimosi sąlygas bankuose, per pusmetį išaugo 7 procentiniais punktais.

Alternatyvūs finansuotojai rizikas vertina švelniau

Pakeisti SVV ne itin palankią situaciją gali alternatyvūs finansuotojai, kurie, kad ir negalėdami visiškai atstoti bankų, siūlo paslaugas, padedančias SVV subjektams plėstis.

„Žinoma, paskola vis dar yra populiariausias kreditavimo įrankis, tačiau smulkaus ir vidutinio verslo pasirinkimas vien šia paslauga neturėtų apsiriboti“, – pabrėžia J. Šaltinis, pridurdamas, kad gauti alternatyvų finansavimą SVV subjektams lengviau, nes alternatyvūs finansuotojai riziką vertina kiek kitaip nei bankai.

„Su patikimomis ir didesnėmis įmonėmis dirbantis verslas kreditavimą gali gauti per kelias dienas, be ilgų procedūrų ir turto įkeitimo, o štai bankai dažniausiai vertina klientą pagal įmonės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą“, – pasakoja pašnekovas.

Bijodami palūkanų pamiršta apie galimą pelną

Nors reaguodamas į griežtėjančias bankų finansavimo paslaugas SVV sektorius vis smalsiau žvalgosi į alternatyvius finansuotojus, šį susidomėjimą dažnai kausto didesnių palūkanų baimė. Vis dėlto, pasak J. Šaltinio, vis dažniau smulkus verslas ryžtasi pasitelkti alternatyvius finansavimo instrumentus – skirti tam dalį planuojamo uždarbio verta labiau nei stabdyti prekybą dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

„Smulkaus verslo segmentas iš tikrųjų aktyvesnis ieškodamas alternatyvių finansavimo šaltinių, tačiau iki tikro proveržio dar toloka. Vis tik daugėja verslininkų, kurie supranta, kad turėdami pakankamą finansavimą, jie turi galimybių parduoti daugiau savo prekių ir paslaugų. Nauda akivaizdi – jeigu pardavęs prekes gali uždirbti 10 proc. maržą, o greitesnis pinigų atgavimas iš pirkėjų kainuos 1.5 proc., vis tiek uždirbsi 8.5 proc.“, – dėsto pašnekovas.

Šiuo metu dauguma SVV, besinaudojančių alternatyvaus finansavimo šaltiniais, atranda juos per rekomendacijas. „Iš savo patirties matome, kad nedidelė dalis klientų pas mus ateina tiksliai žinodami, kuo galime jiems padėti. Dauguma atkeliauja vadovaudamiesi rekomendacijomis – mūsų klientų pasitenkinimo rodiklis aukštas ir tai veikia“, – dėsto J. Šaltinis.

Kai kas galėtų išvis atsisakyti bankų paslaugų

SVV įmonės, dirbančios „verslas verslui“ segmente ir turinčios ilgesnius atidėjimus terminus, galėtų visiškai atsiremti į alternatyvius finansuotojus ir atsisakyti bankų paslaugų, pastebi „Debifo“ vadovas.

„Alternatyvūs finansuotojai taip pat gali padėti tiems, kas nori išspręsti kelių mėnesių pinigų srautų neatitikimus ar gauti finansavimo verslo sezoniškumui, o faktoringo paslauga aktuali visiems, ieškantiems finansavimo apyvartinėms lėšoms“, – dėsto pašnekovas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad toms SVV įmonėms, kurioms reikalingos lėšos investavimui į verslo plėtrą, pvz., įsigyti naujų įrenginių, transporto priemonių ir t. t. – o būtent tokių SVV, kaip rodo Lietuvos banko apklausa, šiuo metu daugiausia – reikėtų ieškoti kitokių finansavimo kelių. Vienas iš jų – pasinaudoti „Invegos“ teikiamomis valstybinėmis garantijomis, padedančiomis lengviau gauti kreditą iš bankų.