PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2020 m. Vasario 17 d. 11:49

Jaunimo parodomieji debatai Panevėžyje „Ar Europa pajėgi tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu?“

Panevėžys

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


118156

Šiais metais Panevėžio „Europe Direct“ informacijos centras pakvietė Panevėžio 5-osios gimnazijos debatų klubą (klubo vadovė mokytoja Regina Astrauskienė) parengti viešuosius parodomuosius debatus tema „Ar Europa pajėgi tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu?“

Mūsų laikų uždavinys – iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekdama šio tikslo Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą – plačiausio užmojo priemonių rinkinį, kuris Europos piliečiams ir verslo įmonėms suteiktų galimybių pasinaudoti tvariu perėjimu prie žaliosios ekonomikos. Priemonės yra labai įvairios: nuo didelio masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas. Žaliasis kursas, remiamas investicijomis į ekologiškas technologijas, tvarius sprendimus ir naujas įmones, gali tapti nauja ES augimo strategija. Jos sėkmei būtinas visuomenės ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir įsipareigojimai. Europos žaliasis kursas siekia, kad nė vienas asmuo ar regionas neliktų nuošalyje vykstant didelei pertvarkai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai teigia, kad Lietuvoje tiek žemės ūkis, tiek pamatinės pramonės šakos, tiek statybos ar transporto sektorius turės pažvelgti į savo veiklą iš kito kampo, ieškoti inovatyvių sprendimų, šiuos sprendimus diegti gamyboje, kad sumažintų anglies dioksido emisijas. Lietuva kaip tik išgyvena savitą vidinį perėjimą iš žemos pridėtinės vertės ekonomikos į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiosios ir galbūt tai yra suderinama su ES siekiu mažinti anglies dioksido emisijas.

2020 m. vasario 25 d. 14.30 val. Panevėžio 5-osios gimnazijos aktų salėje (Danutės g. 12) jaunieji debatoriai kels klausimus apie Lietuvos galimybes iki 2030 m. pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje. Kaip žinia, veikdama viena nei Lietuva, nei Europa nepasieks Žaliojo kurso tikslų aplinkos srityje. Klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo veiksniai yra pasauliniai, valstybių sienos jų nesustabdo. Ar pasaulis yra pasiruošęs kartu siekti tvarumo? Jaunimo judėjimai, skirti atkreipti dėmesį į klimato kaitą, vyko ir vyksta visame pasaulyje. Europos žaliasis kursas – tai Europos atsakas į savo piliečių raginimą.

Aplinkos apsauga yra kiekvieno gyventojo kasdieninis rūpestis. Gamtos apsaugos specialistai pataria:

Naudoti daugkartinius maišelius, vengti vienkartinės taros.

Atsakingiau žiūrėti į kambariuose įjungtą šviesą, miego rėžimu įjungtus prietaisus.

Rūšiuoti šiukšles.

Vietoj vonios rinktis dušą. Maudynės turėtų būti be prausiklių ir šveitiklių.

Perkant naują vandens bakelį tualete, pasirinkti tokį modelį, kuriuo vandens kiekį būtų galima reguliuoti.

Skalbimo mašinas naudoti visu pajėgumu, kad be reikalo nesieikvotų nei skalbikliai, nei vanduo, nei energija.

Maisto likučių kietų šiukšlių, kavos, arbatos tirščių ar nuorūkų, taip pat ir medikamentų nemesti į kanalizaciją.

Rinktis ekologišką, natūraliai užaugintą maistą.

Naudoti daugkartinio įkrovimo baterijas (akumuliatorius) ar tokius elementus, kuriuose nėra gyvsidabrio bei kadmio.

Pasinaudoti visuomeniniu transportu.

Nešiukšlinti skverų, parkų ir kitų gamtos plotų.