Jaunas kardiologas įgyvendino svajonę – sukūrė sau darbo vietą

Pačiame Rokiškio miesto centre, Nepriklausomybės aikštėje, atidaryta privati kardiologijos klinika. Na, gal per skambiai pasakyta. Kol kas kabinetas, nes čia tedirba vienas specialistas – jaunas kardiologas Vytenis Semaška. Jis – ir šios įstaigos vadovas, administratorius.

Vizija – atvesti privačią mediciną

„Planai – grandioziniai. Mano vizija – į Rokiškį atvesti privačią mediciną, nes privačias paslaugas teikiančių specialistų čia nėra, kaip ir aplinkiniuose Kupiškio, Biržų, Zarasų, Anykščių rajonuose. Iš pradžių dirbsiu vienas, žiūrėsiu, kaip seksis administruoti tokią įstaigą. Nuo mano įdirbio priklausys, kada ir kiek galėsiu prisikviesti specialistų. Įsigijau modernią įrangą, kuri tinka net tik kardiologijos, bet ir kitos srities specialistams. Galima nupirkti papildomos. Planuoju pasikviesti neurologų, traumatologų, kitos srities specialistų, tik pirmiausia turiu paruošti jiems dirvą. O toliau – atviras visas šis regionas, nes medicininis turizmas populiarėja, o privačių medicinos paslaugų čia nėra. Tad kam, tarkim, biržiečiui rinktis Kauną, jei gali kokybiškas paslaugas gauti kur kas arčiau, Rokiškyje, ir dar Kauno klinikose dirbančio gydytojo? Aš pats vis dar dirbu šiose klinikose“, – apie privačios klinikos kūrimosi pradžią ir planus pasakoja V. Semaška ir džiaugiasi, kad, vos pradėjus dirbti, pasirodė ir pirmieji pacientai. Kol kas – visi rokiškiečiai.

Nuo Rokiškio ilgam nenutolo

V. Semaška kardiologinių problemų turintiems vietiniams – gerai žinomas. 2013 m., vos baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, jis pradėjo dirbti Rokiškio rajono ligoninėje.

„Iš tiesų, iš Rokiškio ilgesniam laikui niekada nebuvau pasitraukęs, o kai pradėjau dirbti vietos ligoninėje, nuolat čia sukuosi, todėl šį mano žingsnį pavadinti sugrįžimu būtų netikslu. Kol kas neketinu atsisakyti darbo Kauno klinikose – tik ten galiu sukaupti įvairiapusės patirties. Toliau dirbsiu ir rajono ligoninėje, Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, o konsultuoju tik savo klinikoje“, – sako V. Semaška.

Vis dėlto Rokiškyje gimęs V. Semaška kartkartėmis nuo gimtinės nutoldavo, bet vis sugrįždavo. Būsimasis medikas Rokiškyje pradėjo lankyti mokyklą, o ją baigė Svėdasuose, paskui – medicinos studijos, kardiologijos rezidentūra Kaune.

Kam kurtis dideliame mieste, jei gali būti naudingas savame

Nejaugi nebuvo pagundų savo kliniką kurti didmiestyje, kur daugiau žmonių, kartu ir pacientų? Arba emigruoti, kaip daug medikų pasielgia?

„Daugiau žmonių – didesnė konkurencija. Kita vertus, kam kurtis dideliame mieste ar emigruoti, jei galiu būti naudingas čia? Rokiškį matau kaip palankią vietą gyventi ir dirbti. Tikiu regionų ateitimi, manau, kad po kelerių metų daug kas pasikeis. Ir mano žmona – rokiškietė, dirba privačiame odontologijos sektoriuje. Pacientų čia tikrai yra, tad kodėl negali būti ir gerų kardiologų ar kitų specialistų. Kodėl tik didmiesčiuose? Kai sukaupi patirties, įgyji žinių, perpranti sveikatos apsaugos sistemą, pamatai jos netobulybes, norisi savo jėgomis ką nors kurti ir duoti savo miestui. Galų gale, manau, kiekvieno jauno žmogaus svajonė – įkurti sau darbo vietą ir turėti laisvę, būti nepriklausomam nuo direktoriaus, vadovo, administratoriaus. Dirbdamas sau, gali tikėtis, kad, įdėjęs daug darbo, širdies, gausi atitinkamą grąžą – emocinį pasitenkinimą darbu, o gal ir finansinį“, – sako į privačią mediciną pasukęs kardiologas.

Teiks paslaugas, kurių nėra net didesniuose miestuose

V. Semaška klinikoje teiks kardiologinių paslaugų nemenką spektrą ir siūlys net tokias, kokių nesiūlo kur kas didesni miestai nei Rokiškis.

„Pavyzdžiui, prevencinės kardiologinės programos. Tokias paslaugas Lietuvoje kol kas teikia tik dvi įstaigos – Panevėžio ligoninė ir viena privati“, – sako V. Semaška.

Ši programa – viena iš Lietuvoje vykdomų prevencinių programų. Iš viso jų yra penkios: gimdos kaklelio, krūtų, prostatos, skrandžio ir kardiologinė.

„Su šiomis programomis susijusios paslaugos pacientui nekainuoja, nes jas apmoka ligonių kasos. Tik širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa ne visi gali pasinaudoti. Yra tam tikri reikalavimai. Pvz., amžiaus limitas: vyrams nuo 40 iki 55 m., moterims – nuo 50 iki 65 m.; jie turi sirgti cukriniu diabetu arba atitikti 3 iš 5 metabolinio sindromo kriterijus – atitinkama liemens apimtis, kraujo spaudimas, glikemijos indeksas. Jei pacientas atitinka šiuos reikalavimus, tuomet šeimos gydytojas jį siunčia išplėstinės prevencinės kardiologinės patikros. O mes atliekame visokius tyrimus, pradedant kraujo tyrimu, kaklo kraujagyslių echoskopija, baigiant kardiograma ir konsultacijomis“, – dar mažai kur Lietuvoje teikiamą paslaugą pristato V. Semaška.

Investuoti į prevenciją pigiau, nei į ligos gydymą

Kardiologas tikisi, kad minėtos prevencinės programos sudomins ne tik rokiškiečius, bet ir kitų rajonų gyventojus. „Šių programų tikslas – sveikatinti visuomenę ir paskatinti keisti gyvenimo būdą, mažinti kūno svorį, kraujo spaudimą, reguliuoti gliukozės, cholesterolio kiekį kraujyje. Akcentuojamas ir fizinis aktyvumas“, – pastebi V. Semaška.

Pasak gydytojo, investuoti į prevencines sveikatos programas valstybei kur kas pigiau, nei gydyti ligas. „Sergančiuosius mes gydome, bet siekiamybė – kad jų būtų kuo mažiau, kad visos lėtinės ligos prasidėtų kuo vėliau, nes jos keičia gyvenimo kokybę. Juk skirtumas didelis – ar žmogus suserga 50-ies, ar 70-ies“, – sako V. Semaška.

Save medikai dažniausiai pamiršta

Paklaustas, o ar pats rūpinasi savo širdimi, o gal mano, kad per anksti, jaunasis kardiologas, sako, kad rūpintis sveikata niekada nebūna per anksti. Vis dėlto specialistas, negailintis patarimų kitiems, prisipažįsta, kad patys gydytojai vargu, ar paiso tų patarimų. „Mano atsakymas toks – šiuo metu darau viską, kad mano sveikata būtų kuo blogesnė. Na, ne visai viską. Nerūkau, nepiktnaudžiauju alkoholiu, retsykiais net pabėgioju“, – juokiasi V. Semaška.

Kardiologo teigimu, pravartu laikytis režimo, kasdien bent pusvalandį bėgioti, vaikščioti, minti dviratį, plaukioti – kas ką labiausiai mėgsta, nes visos šios judėjimo rūšys puikiai tinka širdžiai stiprinti. „Tačiau labai trūksta laiko. Naktiniai budėjimai, po to – konsultacijos, vos ištempi iki vakaro, kada bebėgiosi. Namo grįžti išbadėjęs, tuomet atsigriebi – štai ir griūva visas režimas. Taigi ir gydytojai serga, nemačiau nė vieno nemirtingo, mes visi žmonės“, – juokauja V. Semaška.

Kodėl širdies problemos pirmiausia siejamos su vyrais?

Jaunasis kardiologas atkreipia dėmesį, kad tai nėra tikslu. „Statistika rodo ką kita. Mirštamumas nuo kardiovaskulinių ligų tarp moterų didesnis. Tik vyrams šios ligos prasideda kur kas anksčiau. Mūsų visuomenėje vis dar manoma, kad vyrai turi ir daugiau rizikos veiksnių numirti nuo šių ligų. Na, koks 50-mečio lietuvio vyro standartinis vaizdas? Turintis nemažą pilvuką, neatsisakantis alaus, bėgiojimą ar vaikščiojimą seniai iškeitęs į automobilį, patiriantis nemažai streso. Nesakau, kad tokie visi, bet standartas toks. Moteris pati gamta ilgiau saugo nuo šitų ligų – hormonas estrogenas neleidžia joms vystytis. Šios ligos joms prasideda tik po menopauzės, panašiai nuo 50-ies“, – sako V. Semaška.

Todėl ir prevencinė programa nustato skirtingus amžiaus limitus vyrams ir moterims, todėl ir staigūs infarktai ištinka jaunus vyrus, o ne moteris.

Nuo staigių mirčių neįmanoma apsisaugoti

Kartkartėm vis pasklinda žinia, kad staiga pakankamai jauną, visuomenėje žinomą vyrą ištiko infarktas. Tuomet specialistai negaili komentarų ir pataria, į ką atkreipti dėmesį, koks simptomas tikrai pavojingas.

V. Semaška sako, kad netikėti jaunų, atrodytų, sveikų vyrų infarktai tik dar kartą patvirtina tiesą, jog nuo staigių mirčių neįmanoma apsisaugoti šimtu procentų. „Tų priežasčių – aibė. Ūmaus infarkto ne visuomet pavyksta išvengti, netgi save prižiūrint, tiriantis. Prisimenu jauną 27-erių vaikiną. Jam buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kurie nieko blogo nerodė, o po mėnesio ištiko infarktas. Tiesiog pakankamai sveiką kraujagyslę užkimšo kraujo krešulys. Arba Vytauto Šerėno atvejis. Sportavo, galbūt daug išprakaitavo, gal prieš tai buvo kokia pirtelė – štai ir kalio trūkumas. Galėjo ištikti nedidelis infarktas, užsikišo smulki kraujagyslė, kuri sukelia aritmijas, o jos, trūkstant kalio, situaciją paverčia grėsminga. Štai ir viskas. Atrodo, sveiki vyrai, sportuojantys, o ištikti infarkto“, – komentuoja visuomenėje aptarinėjamas situacijas V. Semaška.

Gydytojas pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į krūtinės skausmą. „Jei skausmų krūtinėje atsiranda ramybės būsenos, tai greičiausiai – ne širdies problemos. Jei fizinio aktyvumo metu ir dar dusulys prisideda, fizinio krūvio netoleravimas didėja – reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dažniausiai tokie nusiskundimai baigiasi išemine širdies liga. Labai svarbu kreiptis laiku, kuo greičiau, kol dar galima išvengti pasekmių“, – pabrėžia gydytojas.

Vadinasi, moterys kardiologų pacientėmis tampa senatvėje?

V. Semaška tik šyptelėjo ir pajuokavo: „Lietuvoje žmonės šiaip nemiršta. Sakoma, kad miršta tik dėl medikų kaltės.“

Pasak gydytojo, panašu, kad statistiką iškreipia tam tikra praktika. „Kažkodėl nuo senatvės žmonės negali mirti. Nors toks kodas yra, bet jis sukelia daug abejonių net ligonių kasoms. Tai kas daroma? Žymimas standartinis kodas, kad mirties priežastis – koronarinė širdies liga. Nors, tarkim, močiutė, sirgo aibe ligų ir mirė ne nuo koronarinės širdies ligos, bet logiška – mirtis ištinka sustojus širdžiai. Štai taip ir atsiranda statistika, nes, kaip jau minėjau, žmogus Lietuvoje tiesiog mirti negali, turi būtinai nurodyti aiškią priežastį“, – juokauja V. Semaška.

Iš tokio požiūrio kyla ir labai diskutuotinos situacijos apie beviltiškų ligonių gaivinimą, gyvybės pratęsimą visokiais aparatais dienai ar dviem. „O devyniasdešimtmetis vis tiek ima ir numiršta, nes tiesiog atėjo laikas, kai visi organai, visos funkcijos atsisakinėja. Mano jaunieji kolegos jau diskutuoja orios mirties klausimu. Skandinavijoje mirštančiųjų niekas nebetampo, nebegaivina, leidžia jiems oriai mirti namuose, savo lovoje, apsuptiems artimųjų“, – sako V. Semaška.

Medicinoje garantijų nėra

Gal iš gydytojų per daug tikimasi? O jie – ne visagaliai. „Be abejo. Tarkim, net vaistai ne visiems vienodai padeda. Devyniems iš dešimties padės, o tam vienam – ne. Ir ką tuomet daryti? Medicinoje garantijų nėra. Visos garantijos tik mūsų Kūrėjo. Mes galim pasakyti tam tikrus dalykus, tačiau šimtu procentų nieko garantuoti negalim. Bet žmonės to nesupranta“, – sako V. Semaška, kartu pripažindamas, kad medicinoje neišvengiamos ir klaidos.

„Mums sunku pripažinti savo klaidas, bet jų irgi darom. Ne iš blogos valios, mūsų siekiamybė – išvengti tų klaidų. Netikėkite tais, kurie sako, kad neklysta. Neikite pas tokį mediką, jis tiesiog meluoja. Klystame mes visi, tik ne visos klaidos pražūtingos“, – teigia kardiologas V. Semaška.

Projektą iš dalies remia