Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
„Mes nebuvome pasiruošę karui. Niekas nebuvo susidėję kuprinių, pasirūpinę maistu ar saugiomis slėptuvėmis“, – sako lietuvė Ana, kurią Rusijos karas prieš Ukrainą užklupo Kijeve. Moteris su 11 metų dukra vasario 24 dienos rytą atsibudo nuo sprogstančių bombų garsų, kurios krito ant gretimų namų.
Šį ketvirtadienio vakarą LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ diskusija apie tai, ar mes, lietuviai, pakankamai pasiruošėme karo grėsmei. „Mūsų pasiruošimui duočiau trejetą“, – kritikos negaili atsargos majoras Albertas Daugirdas. Jis tikina, kad ilgus metus civilinė sauga ant popieriaus atrodė gražiai, o realybėje – viskas paskendo biurokratijos džiunglėse. „Tą rodo ir buvusioji Rytų šalių migrantų iš Baltarusijos situacija. Ministrė sakė, kad ant popieriaus galime susitvarkyti su 40 tūkstančių migrantų, o realybėje su 4000 vos susitvarkėme“, – sako Albertas.
Lietuvė Ana pradėjus bombarduoti Kijevą, su dukra bėgo slėptis į užmiestyje esantį sodo namelį. Tačiau jis buvo neparuoštas – jame buvo sugedusi vandentiekio sistema, namelis neapšiltintas gyventi žiemą, o rūsyje drėgna, šalta ir dulkėta: „Tame namelyje slėpėmės 9 mamos ir 14 vaikų, kurie vienas po kito dėl prastų sąlygų ėmė sirgti“. Devintą karo dieną Ana su dukra buvo evakuota iš Ukrainos, o jos vyras liko kovoti savo tėvynėje.
Lietuvos valdžia pripažįsta – specialių, nuo krentančių bombų ar atominio ginklo apsaugančių slėptuvių Lietuva neturi. Yra tik civilinės saugos statiniai – mokyklos, darželiai, kultūros centrai, kuriuose karo atveju galėtų slėptis lietuviai. Tačiau dauguma jų nepritaikyti rimtiems pavojams, kai kurie net neturi rūsių. Reaguodama į tai, viena jauna du mažus vaikus auginanti Indros ir Edmundo Gasiancevų šeima nusprendė nieko nelaukti ir savo saugumu pasirūpinti patys. Rūsyje po namu jie įsirengė slėptuvę: „Putplasčiu apšiltinome grindis, išklojome senais kilimais, išnešėme nereikalingus daiktus, pasirūpinome kibiru tualeto reikalams, čiužiniais miegui, šiltais rūbais, negendančiu maistu ir net žaislais vaikams, kad jie turėtų ką veikti, jei tektų slėptis ilgesnį laiką. Indra visą pasiruošimą nufilmavo ir įdėjo į savo Youtube.com kanalą „Indra&Edmundas“.
Pora neslepia, kad paviešinus vaizdo įrašą sulaukė gausybės savo slėptuves norinčių įsirengti lietuvių žinučių. „Jie domisi kaip tai padaryti, ką svarbu turėti ir panašiai. Man pačiai labai svarbu, kad jausčiausi saugi, nes prasidėjus karui naktimis negalėdavau užmigti ir galvodavau ką reikės daryti, kur su dviem mažais vaikais slėptis, jei ant galvos kris bombos“ ,– sako Indra.
Atsargos majoras Albertas Daugirdas sako, kad mes turime laiko pasiruošti. Šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK televizijos laidoje „Bučiuoju. Rūta“ – išsamūs patarimai kokius namų darbus reikia atlikti, kad kilus karui netektų panikuoti. Žiūrovai taip pat išvys, kaip atrodo atominis bunkeris, kurių sovietmečiu buvo pastatyti tik penki.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
