Janina Ališauskienė: „Galerija – flirtuojanti 26-metė“

Šiauliai

Reikalingi. „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė: „Kur jūs surasite mieste įstaigą, kuri, nors ir pinigų žymiai daugiau gauna, kas metus rengtų ataskaitą – gimtadienio šventę? Tai ir mūsų įvaizdžio dalis, bet labiau tai yra pasitikrinimas, kiek esame reikalingi.“

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

35065

Šiandien, balandžio 20-ąją, Šiaulių „Laiptų galerijai“ sukanka 26-eri. Per ketvirtį amžiaus joje surengta beveik 700 parodų ir įstaigos vadovė Janina Ališauskienė jaukiai šypsosi: „Galerija – juk 26-erių moteris. Šarminga, flirtuojanti, mylinti, inovatyvi ir tuo pačiu nebijanti basomis kojomis braidžioti po žolę.“

„Jos gyvenime karaliauja elegancija“

Jei manytum, kad „Laiptų galerija“ – 26-erių moteris, iškiltų nepaprastai žavios jaunos moters vaizdas. O koks 26-erių galerijos apibūdinimas kyla direktorės Janinos Ališauskienės vaizduotėje?

Janina svajingai prisimerkia. „Keista, ji yra 26-erių, bet yra nešiuolaikiška, įsikibusi tradicijos, bet nebijanti naujovių, nes tai pačiai tradicijai saugoti reikalinga inovacija. Ji atsinaujinanti – kaip kiekvieną pavasarį medis naujai sužaliuoja. Ji – nebijanti basomis vaikščioti po rasotą žolę. Ji mato dangų, bet nebijo virtualaus dangaus. Nors renkasi geriau tikrą, o ne virtualų bendravimą. Ji turi pretenzijų į eleganciją. Jos tėvai didžiąją dalį gyveno sovietmečiu, nuo to mentaliteto lengvai nepabėgsi, bet jai lyg pro rūką menasi proseneliai ir seneliai, kurie rinkdavosi į vakarėlius prie instrumento, vienam grojant, o kitam skaitant poeziją. Jie lengvai juokauja, gurkšnoja vyną, myli ir tiki. O galerijai dar tik 26-eri, bet ji žino, kad, sulaukusi ir 100 metų, ji galės naujai įsimylėti kaip pirmą kartą, kai buvo 4-erių ar 25-erių. Ir šiandien ji nuolat įsimyli, nors, būdama vos 26-erių, ji ir vertina protą, išmintį. Ir kas be ko – jos gyvenime karaliauja elegancija, o ne mandrystės, tyras džiaugsmas, svajingumas ir netgi tokie moteriški dalykai, kaip: romantiška vakarienė, pokalbiai, teatrališkumas ir flirtas. Flirtas – būtinai. Nes flirtas – tai dalykas, kuris ne tik galerijai-moteriai, bet ir galeristui-vyrui labai svarbu. Nes flirtas – meninis, kūrybinis, intelektinis bendravimas, žaismė. Viskas“, – nusijuokia ji.

Draugystės egzaminas – išlaikytas

O šiandien „Laiptų galerijos“ draugai ir gerbėjai puošiasi. 18 val. jie susirinks į ypatingą – pirmųjų galerijos menininkų, trijų brolių: Enzo, Peppe, Nando Rosamilia (Italija) – fotografijos, monotipijų ir aplikacijų parodą.

Skambės ir muzika, saksofonu gros Audrius Jonaitis, intriguos performansas „Šviesos ratas“, o vakaro muzika – JAZZ (Veronika Chi Chi (vokalas) ir Dmitrijus Golovanovas (klavišiniai) – nuo žinomos džiazo klasikos (Ninos Simone, Louiso Armstrongo, Ellos Fitzerald šedevrai ir svingo ansamblio „The Ditties“ perlai) iki lietuviškų kūrinių skoningų džiazo interpretacijų.

Direktorė džiūgauja: „Tai, kad pas mus tie patys menininkai atvyksta po 25-erių metų, reiškia, kad išlaikėme draugystės egzaminą. Nėra paprasta išlaikyti ketvirtį amžiaus trunkančią draugystę su pasaulyje pripažintais dailininkais, kad jie vėl atvežtų į Šiaulius savo parodas. Nėra paprasta išlaikyti ryšį ir su šiauliečiais menininkais, kad jie pas mus rengtų parodas. Ne paslaptis, kad daugelis geriau mokės didžiulius pinigus ir parodą rengs sostinėje. Dėl didesnių „dividendų“. Todėl mes turime pasistengti labiau – surengti puikų atidarymą, sukviesti žiūrovus.“

Ypač „Laiptų galerijos“ vadovei džiugu, kai po renginių prie jos ar kitų galerijos darbuotojų prieina žmonės ir dėkoja. Už gautą gyvenimo gurkšnį, išgyventus jausmus, patirtas emocijas.

„Dėkoja mums kaip kokiems artistams, lyg svarbesniems už parodų autorius, muzikantus, knygų kūrėjus. Nes mūsų dėka jie patyrė pasitenkinimą ir mes dėl to labai džiaugiamės, mums tai labai „fainiai“, – kalba Janina.

Paslaptis ta, kad „Laiptų galerijoje“ renginiai vyksta kitaip nei kitur. Jei paroda atidaroma kokioje nors kitoje įstaigoje, fojė ar koridoriuje, kūriniai apžiūrimi prabėgomis, atėjus į kitą renginį. O į „Laiptų galeriją“ ateinama dėl konkretaus autoriaus, pagarbiai, pasiliekant diskusijai, pašnekesiui prie vyno taurės.

Meno kūrinius perkančių žmonių mažėja. Vis dar laikoma, kad sostinėje nusipirktas meno kūrinys – vertingesnis. „Prisimenu Š. Saukos parodas. Buvo žmonių, pasakiusių, kad Šiauliuose jo parodos nelankys, nes į Vilnių važiavo. Provincijos snobai dažnai galvoja, kad Šiauliuose – nieko gero, todėl to paties vyksta į Vilnių. O vilniečiai dailininkai labai dažnai pasako, kaip jie norėtų, kad tokios parodos, tokia jauki atmosfera būtų Vilniuje, kaip yra „Laiptų galerijoje“, – jausmingai sako Janina.

img-2463.jpg

Kultūra suteikia jėgų

Per 26-erius metus „Laiptų galerijoje“ lankėsi ir darbus eksponavo didelis būrys dailininkų, kurie niekur daugiau Šiauliuose nepristatė savo kūrybos. Jie lankėsi tik Vilniuje arba užsienyje. Tai reiškia, kad šiauliečiai gavo arba galėjo gauti būtent „Laiptų galerijoje“ unikalių vaizdų, garsų, emocijų.

„Ir apie 30 procentų žiūrovų – jauni žmonės. Buvo laikas, kai galerijų lankymas buvo sumenkęs dėl emigracijos, tolimesnės emigracijos, bet dabar vėl daug jaunimo, kurie skaito, domisi, nori tikrų emocijų“, – kalba galerijos vadovė.

Dabar galerijos draugai ne tik dalininkai, skulptoriai, poetai, rašytojai, bet ir būrys garsių aktorių: Dalia Michelevičiūtė, Birutė Mar, Andrius Bialobžeskis ir visi Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai – Monika Šaltytė, Jūratė Budriūnaitė, Nomeda Bėčiūtė, Danguolė Petraitytė, Juozas Bindokas, Aurimas Žvinys ir kt. Jei tik neišvykę, jie išsyk mielai atvyksta skaityti pripažintų poetų eilių.

„Kai tiki sėkme, kažką išspinduliuoji į aplinką, kažkokią energiją įdedi į kvietimą, ji gauna tą užtaisą. Tada ir rezultatas yra. Išsyk atsiranda šalia tavęs tuo pačiu gyvenančio, tikinčio, jaučiančio kalibro žmogus. O mes, aš asmeniškai nuo pirmos dienos iki dabar, kiti – vienas ilgiau arba trumpiau – patys to norime. Kartu su publika augame, gyvename, užsivedame“, – atvirauja direktorė.

Bet gal įvairioms įstaigoms nūdieną visiškai neverta stengtis? Šiuolaikiniai žmonės tokie pavargę, kad vakarais tegali kristi į lovą ir nenori nieko matyti ir girdėti.

Janina nusišypso: „Bet tie, kurie ateina, jie patyrė – kai tik prarandi norą ir motyvaciją pamatyti, išgirsti, susidomėti, gyvenimo kokybė labai nukenčia. Gal, parėjęs į namus, ir randi laiko mandresnei vakarienei, bet jei renkiesi prastesnę vakarienę, atėjęs į galeriją, po emocionalaus pasibuvimo, gauni jėgų. Tai toks „kaifas“. Plačiąja prasme kultūra suteikia jėgų, o gyvenimo kokybė pasikeičia.“

Kai darbo vaisiai – iš širdies ir proto

Užpernai Janina buvo tituluota geriausia metų kultūros centro vadove. Jai įteiktas Lietuvos kultūros centrų asociacijos garbingas apdovanojimas „Auksinis feniksas“.

„Auksinis feniksas“ – tai svarbiausias ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.

Janina vieną delną priglaudžia prie kaktos, kitą – prie širdies ir sako, kad kai savo misiją atlieki pagal širdį ir pagal protą – tada ir rezultatai yra: ateina žmonės, mielai atvyksta kūrėjai ir visiems būna labai gera bendrystėje.

„Ne atlyginimas, o siekis padaryti viską, kad žmonėms būtų gera, – čia sėkmės paslaptis“, – šypsosi pašnekovė.

logo-srtrf.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt