J. Survila sureagavo į V. Blinkevičiūtės kritiką užsienio reikalų ministrui: raudonomis rožėmis rusiškų tankų neatgrasysi

„Šiandien, kai Gabrielius Landsbergis įspėja dėl sparčiai besiniaukiančių geopolitinės raidos scenarijų (tiek Ukrainos fronte, tiek Vakarų sostinėse) ir siūlo konstruktyviai susitarti dėl papildomų priemonių kaip stiprinti Lietuvos gynybą ir saugumą bei pateikia ir konkrečius pasiūlymus ką galima būtų padaryti bei dėl ko partijoms susitarti, iš vienos seniausių, tradicinių parlamentinių partijų, socialdemokratų lyderių girdime žemo, užstalės lygio murmeles ir paviršutinišką kalbėjimą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė J. Survila.

 

Viceministras atmetė LSDP lyderės priekaištus valdantiesiems, esą šie nieko nepadarė gynybos srityje. Pasak jo, priešingai nei socialdemokratai, konservatoriai šiuo klausimu turi kuo pasigirti.

 

„Lietuva gynybai skiria virš 2,7% BVP gynybai ir esame Top 5-uke iš 31-os NATO narės ir yra TOP 5-uke. (...) Pagal paramą Ukrainai Lietuva – pirma pasaulyje. (...) Kokybiškai sustiprinta Lietuvos šaulių sąjunga su istoriškai rekordiniu (ne procentais, bet kartais) padidintu finansavimu – nuo 2,8 mln. 2021 iki 10,8 mln. šiemet bei nauja vadovybe. (...) Vieninteliai regione susiderėjome ir įtikinome vokiečius dislokuoti Lietuvoje pastoviam buvimui combat-ready brigadą“, – pasiekimus vardijo J. Survila.

 

Jis priminė, kad 2018 m. LSDP buvo vienintelė parlamentinė partija, atsisakiusi pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Anot A. Survilos, 2022 m. pradžioje, likus mažiau negu metams iki Rusijos karo prieš Ukrainą, socdemas Gintautas Paluckas ragino konservatorius negąsdinti visuomenės karu. Užsienio reikalų viceministras priminė, kad LSDP iniciatyvai krašto apsaugai skirti 2,5 proc. nuo BVP nustojo prieštarauti, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tačiau, kaip aiškino A. Survila, siūlymui 3 proc. nuo BVP skyrimo krašto gynybai socdemai tąkart nepritarė.

 

„Tad žvelgiant į tokį track record’ą, jau kam kalbėti apie gynybą, o kam verčiau patylėti. Nors tiesą sakant, daug geriau būtų, kad šioje srityje nebūtų gilių takoskyrų, “jūs ir mes”, o būtų konstruktyvi, dalykiška diskusija. Ne apie obuolius, bet apie konkrečias priemones. Ir ne, pasiūlymas papildomai pritraukti finansavimą per “gynybos obligacijas”, deja, nėra sidabrinė kulka sprendžianti tiek didesnio apginamumo ir atgrasymo, tiek didesnio ir tvaraus finansavimo gynybai iššūkius, nes tas pačias obligacijas juk turėtų išpirkinėti valstybė iš to paties biudžetinio katiliuko“, – socdemų veiksmus vertino A. Survila.

 

Konservatorių vicepirmininkas ragino LSDP netrukdyti ir leisti užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui dirbti.

 

„Mieli socialdemokratai, labai gražus Jūsų himnas. Toks poetiškas, įkvepiantis, bet visa problema, kad raudonomis rožėmis rusiškų tankų neatgrasysi ir nesustabdysi, kaip ir užkalbėjimais apie obuolius. Nors Jūsų susitarimų gynybos srity istorija, deja, nėra kol kas labai įkvepianti… Tikiu, kad geopolitiniams debesims tirštėjant vis dar galima susitarti dėl rimtų dalykų. O jei nenorėsit susitarti, tai bent netrukdykite daryti“, – rašė jis.

 

Šeštadienį vykusiame LSDP partijos tarybos posėdyje, kalbėdama apie šalies nacionalinio saugumo klausimus, V. Blinkevičiūtė negailėjo aštrių kritikos žodžių pastaruoju metu apie Lietuvai kylančias grėsmes prakalbusiam užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.

 

„Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis. Ir it skandalingą naujieną puola skelbti mums visiems žinomas grėsmes. Treji metai valdžioje, Gabrieliau. Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti“, – į konservatorių lyderį kreipėsi socialdemokratė.

 

Ji neatmetė, kad tokia G. Landsbergio kritika yra susijusi su artėjančiais rinkimais.

 

LSDP pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad kariuomenės bei žvalgybos atstovai supeikė konservatorių lyderių „tono dramatizmą ir abejonių sąjungininkų patikimumu kurstymą“.

 

„Maža to, aiškėja, kad patys konservatorių lyderiai faktiškai privertė Krašto apsaugos ministeriją sumažinti gynybos biudžetą“, – konstatavo ji.

 

ELTA primena, kad pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms. Taip pat priminė visuotinio šaukimo idėją.

 

Prezidentūra remia visuotinio šaukimo idėją. Kaip interviu Eltai teigė šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, bus neišvengiamai grįžta prie šio klausimo.

 

„Diskusija nėra padėta ir Respublikos prezidentas tikrai nuosekliai tą klausimą mygia – jeigu galima būtų taip išsireikšti – kad mes tai padarytume. Bet tai nėra vien tik nuo jo valios priklausantis dalykas, nes yra viskas pastumiama į priekį“, – interviu Eltai teigė K. Budrys.