J. Šiugždinienė: R. Karbauskio kaltinimai – nenoras matyti praėjusios Vyriausybės klaidų ir sukelto chaoso

Vilnius

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. TS-LKD nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

163764

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, antradienį paraginęs ją atšaukti pasirašytą įsakymą dėl studentų studijų kainos didinimo, tiesiog svaidosi kaltinimais, nenorėdamas matyti kadenciją baigusios Vyriausybės klaidų ir sukelto chaoso.

„Keistai skamba R. Karbauskio klausimai, kuriuos derėtų užduoti praėjusiai Vyriausybei. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, studijų kainos turėjo būti patvirtintos iki sausio 15 d. Tokia data reali, kai nekeičiama kainų apskaičiavimo tvarka, tačiau ją keičiant, labai svarbus suderinimas su universitetais, kolegijomis, studentais. Stengėmės suderinimo procesą organizuoti kiek įmanoma operatyviau ir kainas patvirtinome, kai tik buvo pritarta patikslintai jų apskaičiavimo tvarkai“, – Eltai teigė J. Šiugždinienė.

ELTA primena, R. Karbauskis ragina atšaukti ministrės J. Šiugždinienės pasirašytą įsakymą teigdamas, kad minėtasis įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą terminą. „Valstiečių“ lyderis taip pat teigia, kad ministrės įsakymas didinti studijų kainą yra neatsakingas, nes, pasak jo, užkerta kelią į aukštąjį mokslą tiems vaikams, kurių tėvai nėra turtingi. Ministrei savo įsakymo nepripažinus netekusiu galios, R. Karbauskis žada raginti Seimo narius kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad ankstesniais metais, praėjusios Vyriausybės kadencijos metu, kainos buvo patvirtinamos dar vėliau, pavyzdžiui, 2017 m. priėmimui kainos buvo patvirtintos kovo 22 d., 2019 m. priėmimui – vasario 27 d.

„Todėl kyla klausimas, ar Ramūnas Karbauskis paduos į teismą ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybę? Nes praėjusios Vyriausybės ministrai pasirašė vėluojančius įsakymus net du kartus, nors laiko tikrai daugiau turėjo ir jiems nereikėjo tuo metu spręsti dar ir pandemijos iššūkių“, – piktinasi ji.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais liko daugiau kaip 3 tūkst. nepanaudotų valstybės finansuojamų vietų.

„Tai taip pat praėjusios Vyriausybės „nuopelnas“. Šiemet tiesiog nebus planuojamos tuščios vietos“, – akcentuoja ji.

Siekiant suvienodinti studijų prieinamumą reikia kitų priemonių

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė taip pat pabrėžia, kad, jos nuomone, aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties ar socialinės aplinkos.

„Problema, kurią turime spręsti ir tam esame numatę priemones, kad visi vaikai turėtų vienodą startą, visiems būtų sudarytos sąlygos pasiekti akademinius rezultatus, suteikiančius galimybę studijuoti. Deja, šiandien situacija tokia, kad, nepriklausomai nuo to, ar studijų kaina būtų 1500, ar 2500 eurų, šios sumos negali sau leisti nepasiturinčios šeimos“, – teigia ji.

J. Šiugždinienė taip pat akcentuoja, kad pats mokesčio dydis nepriklauso nuo šeimos pajamų, todėl nesvarbu koks jis būtų – prieinamumas nebus vienodas. Todėl, pasak jos, prieinamumui užtikrinti reikia sukurti kitas priemones.

„Jos yra dviejų tipų. Vienos orientuotos į tai, kad didesnė dalis iš žemesnių pajamų šeimų vaikai pasiektų aukštąjį mokslą (pagalba mokantis ir ruošiantis egzaminams, profesinis orientavimas, didinantis motyvaciją studijuoti ir pan.). Kitos susijusios su siekiu padėti išsilaikyti studijų laikotarpiu (pakankamos socialinės stipendijos, bendrabučiai, lengvatinės paskolos ir pan.)“, – sako ji.

Taip pat, anot ministrės, reikia iš esmės peržiūrėti studijų finansavimo modelį, kad studiją kaina, kurią šiandien moka studentas, skirtingose studijų kryptyse nesiskirtų net 9 kartus.

„Kas reiškia, kad jeigu aš noriu studijuoti menus valstybės nefinansuojamoje vietoje, šiandien turiu sumokėti daugiau kaip 4 tūkst. eurų, o muziką – daugiau kaip 7 tūkst. eurų. Ar mano vaikas blogesnis todėl, kad jo talentas yra menai? Taigi, jeigu kalbame apie prieinamumą, matykime visą sistemą, o ne vieną jos dalį“, – pabrėžė ministrė.

ŠMSM duomenimis, finansavimas, tenkantis vienam studentui, vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Lietuvoje vienam studentui (2017 metų duomenimis) valstybės skiriami 4272 eurai, o EBPO šalių vidurkis buvo 9393 eurai. Mažiau studijos finansuojamos tik Bulgarijoje, Latvijoje, Serbijoje ir Graikijoje.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt