Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt
Netolimoje ateityje tautinių mažumų kalbų – baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių – brandos egzaminas bus nebe mokyklinis, o valstybinis. Šis susitarimas pasiektas penktadienį Vilniuje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM), vykusiame Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministerijų delegacijų susitikime. Lenkijos švietimo ir mokslo ministerijos delegacijai vadovavo viceministras Tomaszas Rzymkowskis.
Nuostata dėl egzamino įtvirtinta Bendrųjų programų atnaujinimo gairių pakeitimuose. Sutarta, kad 2022-ieji bus pasirengimo pradžios valstybiniam brandos egzaminui metai. Nuo kurių metų valstybinį gimtosios kalbos egzaminą laikys tautinių mažumų mokyklų abiturientai, dar bus tariamasi su tautinių mažumų bendruomenėmis.
„Klausimą dėl valstybinio gimtosios kalbos egzamino ne kartą kėlė tautinių mažumų atstovai, tokio įsipareigojimo buvo prieita ir dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos ministrų veiksmų plane dėl švietimo. Šiuo metu, Lietuvai atnaujinant mokymo programas, parengti ir viešiems svarstymams paskelbti ir lenkų kalbos bendrosios programos projektai. Atnaujintos vidurinio ugdymo tautinių mažumų kalbų programos bus atspirties tašku mokiniams ruošiantis valstybiniam gimtosios kalbos egzaminui“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Dabar mokyklas tautinių mažumų kalbomis baigiantys abiturientai gali rinktis laikyti tik mokyklinį gimtosios kalbos brandos egzaminą. Valstybinių egzaminų rezultato vertė yra dvigubai didesnė, skaičiuojant konkursinį priėmimo į aukštąsias mokyklas balą.
Tautinių mažumų mokykloms – palankios sąlygos
Ministrė J. Šiugždinienė, kalbėdama apie Lietuvos švietimo prioritetus, pabrėžė siekį užtikrinti mokymo kokybę visose mokyklose kiekvienam vaikui, taip pat ir tautinių mažumų mokyklose. Pastarosioms skiriamas didesnis finansavimas – valstybės skiriamos mokymo lėšos mokyklose lenkų mokomąja kalba yra beveik 25 proc. didesnės negu mokyklose lietuvių mokomąja kalba. Taip pat tautinių mažumų mokykloms sudaromos palankios sąlygos gauti „Kokybės krepšelį“ – finansinę paramą veiklos kokybei gerinti, joms netaikomas mokinių skaičiaus mokykloje kriterijus. Tautinių mažumų mokykloms numatomos išimtys ir stiprinant švietimo įstaigų tinklą savivaldybėse.
Planuojama rengti dvišalę mokytojų kvalifikacijos programą
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, susitikęs su Lenkijos švietimo ir mokslo ministerijos delegacija, priminė prašymą dėl Suvalkų mokyklos.
„Dėkojame Lenkijos valstybei už pagalbą ir geranoriškumą kuriant Suvalkuose lietuvių švietimo ir kultūros centrą, kuriame jau veikia vaikų darželis. Tačiau jau dabar reikia galvoti apie perspektyvą – pradinės lietuviškos mokyklos atidarymą. Todėl prašome skirti patalpas ir finansavimą“, – kalbėjo viceministras.
Šiuo metu darželį Suvalkuose lanko 22 vaikai. Planuojama, kad 2023 metais galėtų pradėti veikti pradinė 1–3 klasių mokykla, prognozuojamas nuoseklus jos augimas.
Viceministras taip pat pristatė planus dėl nacionalinės kvalifikacijos kėlimo programos lenkų kalbos mokytojams ir lenkų kalba mokantiems mokytojams. Kvalifikacijos programai parengti bus kviečiami Lietuvos pedagogų rengimo centrai. Rengiant ir įgyvendinant šią programą numatoma bendradarbiauti su Lenkijos aukštosiomis mokyklomis. Lenkijos švietimo ministerijos prašoma tarpininkauti pasiūlant Lenkijos aukštąsias mokyklas, kurios galėtų bendradarbiauti su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis dėl lenkiškose mokyklose dirbančių mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų stiprinimo.
Lietuvoje veikia 106 tautinių mažumų mokyklos ir darželiai, kuriuose ugdoma lenkų kalba. Lenkijoje veikia 4 lietuviškos mokyklos ir 2 lietuviški darželiai.
ELTA