PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Birželio 25 d. 07:57

J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, jo pajėgos paliko Rostovą prie Dono

Pasaulis

Stop kadras

Etaplius.ltŠaltinis: BNS


271201

Rusijos vyriausybė pranešė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

„Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos kariuomenės vadovybės nesutarimai per pastarąją dieną smarkiai paaštrėjo: šeštadienį jo pajėgos užėmė svarbų kariuomenės štabą pietų Rusijoje, o paskui pajudėjo į šiaurę ir ėmė grasinti sostinei.

Praėjus kelioms valandoms, Kremlius paskelbė, kad J. Prigožinas išvyksta į Baltarusiją, o Rusija nekels baudžiamojo persekiojimo nei jam, nei „Wagner“ nariams.

Ši diena buvo dramatiška: prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo nekelti pilietinio karo, Maskva liepė vietos gyventojams neiti į gatves, o Kyjivas džiaugėsi savo priešą apėmusiu chaosu.

Padėtis staiga pasikeitė, kai J. Prigožinas padarė stulbinantį pranešimą, kad jo kariai „apsuka kolonas ir grįžta į lauko stovyklas“, kad išvengtų kraujo praliejimo Rusijos sostinėje.

J. Prigožinas, kuris smarkiai nesutarė su Maskvos karine vadovybe, nors jo dalinys vadovavo daliai Rusijos puolimo Ukrainoje veiksmų, sakė, kad supranta momento svarbą ir nenori pralieti rusų kraujo.

Galimos pasekmės

Iki ankstyvo sekmadienio ryto „Wagner“ jau buvo išvedusi kovotojus ir įrangą iš Rostovo prie Dono, kur buvo užėmusi karinį štabą, sakė regiono gubernatorius.

Tačiau prieš jiems išvykstant dešimtys gyventojų džiūgavo ir skandavo „Wagner! Wagner!“ prie karinės būstinės.

Pietinės Lipecko srities valdžia pranešė panaikinusi apribojimus po to, kai anksčiau pranešė apie „Wagner“ kovotojus savo teritorijoje. Šio regiono sostinė yra už 420 km į pietus nuo Maskvos.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka sakė, kad susitarė su J. Prigožinu dėl paliaubų ir sulaukė Maskvos padėkos.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėliau žurnalistams sakė, kad „baudžiamoji byla prieš jį (Prigožiną) bus nutraukta. Jis pats išvyks į Baltarusiją“.

D. Peskovas taip pat sakė, kad „Wagner“ nariai, dalyvavę įvykiuose, valdžios institucijų vadinamuose ginkluotu sukilimu, nebus persekiojami.

„Aukščiausias tikslas buvo išvengti kraujo praliejimo, vidinės konfrontacijos ir susirėmimų su nenuspėjamais rezultatais“, – pridūrė D. Peskovas.

Ukrainos vyriausybės pareigūnai teigė, kad ši situacija pažemino V. Putiną.

„Prigožinas pažemino Putiną ir valstybę ir parodė, kad smurtas nebeturi monopolio“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.

Nors Rusija teigė, kad sukilimas neturėjo jokios įtakos jos kampanijai Ukrainoje, Kyjivas pareiškė, kad neramumai suteikė tam tikrą galimybę, šaliai tęsiant ilgai lauktą kontrpuolimą.

Analitikai teigė, kad J. Prigožino ir „Wagner“ gali laukti tam tikros pasekmės.

„Jų turi būti, kitaip bus perduota žinia, kad karinės pajėgos gali atvirai mesti iššūkį valstybei, o kiti turi sužinoti, kad Rusijos valstybė iš tiesų turi smurto monopolį šalies viduje“, – tviteryje rašė Samuelis Bendettas (Semjuelis Bendetas), Karinio jūrų laivyno analizės centro tyrėjas.

JAV įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee (Robas Li) sakė, kad „Wagner“ ir Rusijos kariuomenės bendradarbiavimas gali nukentėti.

„Putinas ir saugumo tarnybos tikriausiai bandys susilpninti „Wagner“ arba pašalinti Prigožiną“, – tviteryje rašė R. Lee.

„Atsižvelgiant į tai, kad „Wagner“ veikia užsienyje, didžiausias šio įvykio poveikis gali būti juntamas Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje“, kur „Wagner“ turi daug padalinių.

Žvalgyba buvo pastebėjusi ženklų

Nors atrodė, kad Kremlius buvo užkluptas netikėtai, JAV žvalgybos agentūros prieš kelias dienas buvo užfiksavusios ženklų, kad J. Prigožinas planuoja veikti, pranešė amerikiečių žiniasklaida.

Birželio viduryje jos pradėjo pastebėti požymius, kad J. Prigožinas ir jo samdinių pajėgos ketina imtis veiksmų prieš karinę vadovybę, rašė „The Washington Post“. Leidinys pridūrė, kad JAV agentūros manė, jog V. Putinas buvo informuotas, kad „Wagner“ vadas rengia sukilimą, likus bent dienai iki jo.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės viešumoje liko nuošalyje, nes pareigūnai laukė, kaip baigsis sukilimas.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kalbėjosi su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais, nerimaudamas, kad V. Putino kontrolė branduolinių ginklų turinčioje šalyje gali silpnėti.

Maskva griežtai įspėjo Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkus laikytis atokiau.

„Sukilimas naudingas Rusijos išorės priešams“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.

Prieš J. Prigožino nusileidimą Rusijos reguliariosios pajėgos pradėjo operaciją, kurią vienas regiono gubernatorius pavadino antiteroristine, kad sustabdytų „Wagner“ judėjimą į šiaurę pagrindiniu keliu Maskvos link.

Sostinės meras paragino maskviečius likti namuose ir paskelbė pirmadienį nedarbo diena.

Miesto centre buvo sustiprintas saugumas, ginkluoti vyrai neperšaunamomis liemenėmis saugojo parlamento pastatą, o Raudonoji aikštė buvo uždaryta visuomenei.

„Nežinau, kaip reaguoti. Bet kokiu atveju labai liūdna, kad tai vyksta“, – AFP sakė 35 metų Jelena, nenurodžiusi savo pavardės.

Rostovo, Lipecko ir kituose regionuose atšaukti visi per krizę įvesti kelių eismo apribojimai, pranešė valstybinė agentūra TASS, remdamasi federaline kelių agentūra.

Šios priemonės imtasi po to, kai J. Prigožinas paskelbė, kad jo kariai perėmė karinio valdymo centro ir oro bazės pietiniame Rostovo prie Dono mieste, iš kurio koordinuojamas Rusijos puolimas Ukrainoje, kontrolę.

„Smūgis Rusijai“

Atsakydamas į šį iššūkį per televiziją transliuotame kreipimesi V. Putinas apkaltino J. Prigožiną sudavus dūrį į nugarą, keliantį grėsmę pačios Rusijos išlikimui.

„Bet kokia vidinė suirutė kelia mirtiną grėsmę mūsų valstybingumui ir mums kaip tautai. Tai smūgis Rusijai ir mūsų žmonėms“, – sakė V. Putinas, ragindamas laikytis nacionalinės vienybės.

„Ekstravagantiškos ambicijos ir asmeniniai interesai privedė prie išdavystės“, – sakė V. Putinas, kalbėdamas apie J. Prigožiną, kuris pradėjo kurti savo galios pagrindą kaip Kremliui artimas viešojo maitinimo paslaugų teikėjas.

Kai sukilimo pajėgos per Voronežą ir Lipecką pajudėjo į šiaurę Maskvos link, sostinės meras paskelbė, kad imamasi antiteroristinių priemonių.

Svarbūs objektai buvo sustiprintai saugomi, pranešė TASS, remdamasi teisėsaugos šaltiniu.

Nors J. Prigožino būrys kovojo Rusijos puolimo Ukrainoje priešakyje, jis ne kartą kaltino gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą dėl savo kovotojų žūties.