J. Džiugelis siūlo visus parlamento posėdžius versti į gestų kalbą: klausimas liečia didelę visuomenės dalį

20190328_103346
Klaipėda
BNS/Fotobankas nuotr.
Martyna Pikelytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Justas Džiugelis tikina, jog artimiausiu metu kreipsis į Seimo kanclerį prašydamas jau pavasario sesijoje visus parlamento posėdžius versti į gestų kalbą. Pasak jo, šis klausimas aktualus didelei daliai visuomenės.

Visgi, Seimo kanceliarija tikina, jog tam nėra pakankamai žmogiškųjų išteklių. Tą pastebi ir Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD), atkreipdama dėmesį, kad šiai sričiai reikia didinti finansavimą.
 
J. Džiugelis kreipsis į Seimo kanclerį
 
Parlamentaras J. Džiugelis mano, kad Seimo posėdžiai privalo būti prieinami įvairias negalias turintiems asmenims, tad šią problemą ketina spręsti pasikreipęs į Seimo kanclerį.
 
„Visi posėdžiai Seime turėtų būti prieinami ir įvairias negalias turintiems žmonėms. Klausimas yra aktualus, jis liečia didelę dalį visuomenės ir Seimas turėtų rasti galimybes, kad visi posėdžiai Seime būtų prieinami ar suprantami žmonėms, turintiems įvairias negalias. Kreipsiuosi artimiausiu metu į Seimo kanclerį, kad tai būtų daroma jau pavasario sesijoje“, – Eltai teigė J. Džiugelis.
 
Parlamentaro nuomone, šiuo metu suteikiamų pritaikymų nepakanka. Pasak jo, visa informacija turėtų būti prieinama skirtingas negalias turintiems asmenims.
 
„Seimas yra ta institucija, kuri turėtų netaupyti šiuo klausimu ir visa medžiaga, visi posėdžiai būtų prieinami žmonėms turintiems regos ir klausos negalias. Gestų kalbos vertėjas nebūtinai turi dalyvauti kabinete, salėje, jis tą gali daryti nuotoliu, yra ir sinchroninio vertimo galimybės“, – pridūrė jis.
 
Kanceliarija: tokiam pokyčiui nepakanka žmogiškųjų išteklių
 
Visgi, Seimo kanceliarija tikina, jog tokiam poreikiui atliepti nėra pakankamai žmogiškųjų resursų.
 
„Skirtingai nei atskiri Prezidento pasisakymai ar svarbūs vienkartiniai renginiai ir įvykiai, Seimo posėdžiai yra nuolatiniai, ilgi ir apima begalę skirtingų klausimų bei procedūrų“, – sakė Seimo kanceliarijos spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
 
„Versti tokį kiekį informacijos į gestų kalbą pareikalautų didelių žmogiškųjų išteklių (gestų kalbos vertėjų trūkumas tikrai jaučiamas), ir būtų ne itin tikslinga, nes tik nedidelė dalis visuomenės stebi šiuos posėdžius ištisai, daugelis pasirenka įdomesnius ar jiems svarbius klausimus“, – pridūrė ji.
 
Jos teigimu, klausos negalią turintiems asmenims Seimo kanceliarija jau ir dabar sudaro galimybes sekti aktualijas. J. Radzevičiūtė-Laugalienė mini TV laidą „Seimo savaitė“, kurioje apžvelgiami svarbiausi savaitės įvykiai ir parlamente priimti sprendimai. Anot jos, gestų kalbos vertėjai taip pat verčia pirmuosius Seimo sesijos posėdžius, valstybės švenčių ar kitų svarbių datų minėjimus, Seimo pirmininkės sveikinimus.
 
Trūksta gestų kalbos vertėjų
 
Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentė Vaida Lukošiūtė pritaria argumentams, jog Lietuvoje trūksta gestų kalbos vertėjų. Jos nuomone, norint spręsti šią problemą reikia didesnio finansavimo gestų kalbos vertėjų etatų didinimui bei darbo užmokesčio kėlimui.
 
„Seimo posėdžiai visi pilnai nėra verčiami, dėl labai paprastos priežasties – trūksta lietuvių gestų kalbos vertėjų, o tam kad vienas posėdis būtų pilna laiko apimtimi išverstas, reiktų tikrai ne vieno, o kelių lietuvių gestų kalbos vertėjų“, – aiškino V. Lukošiūtė.
 
„Įvertinant situaciją, tikrai reikėtų didesnio finansavimo steigiant papildomus lietuvių gestų kalbos vertėjų etatus bei didinti šios profesijos atstovų darbo užmokestį, siekiant kad šis darbas būtų patrauklus darbo rinkoje“, – pridūrė ji.
 
Pasak LKD prezidentės, nors šiuo metu suteikiamos priemonės domėtis Seimo aktualijomis, jų nepakanka.
 
„Ar to užtenka? Tikrai ne, bet atsižvelgiant į visas galimybes tai yra geriau negu nieko“, – sakė V. Lukošiūtė.
 
M. Navickienė: finansavimas turės augti
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina, jog ateityje finansavimas šiai sričiai turi būti didinamas.
 
„Manau, kad visose srityse, kurios yra susijusios su informacijos prieinamumo didinimu visiems Lietuvos žmonėms, finansavimas turės augti“, – sakė M. Navickienė.
 
„Čia reikia mums žiūrėti ir į tai, kokių inovacijų gali būti ir į tai, kaip pasiruošti daugiau specialistų. Mes kalbame ir su dabartiniu gestų kalbos vertėjų centru ir su socialinės politikos formuotojais, kaip pasiekti, kad tų vertėjų Lietuvoje būtų daugiau. Tačiau tai negali išsispręsti per vienerius metus, turime sau kelti tikslus į ateitį“, – akcentavo ji.