J. Bidenas reiškia paramą Baltijos valstybėms Rusijos grėsmės akivaizdoje

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) Rusijos grėsmės akivaizdoje reiškia paramą Baltijos valstybėms, minint 100 metų diplomatijos sukaktį tarp šių šalių ir JAV.

Ketvirtadienį Baltųjų Rūmų paskelbtame pareiškime J. Bidenas pabrėžė, jog per šimtmetį „nenutrūkusių diplomatinių ryšių“ JAV visada palaikė Baltijos šalių kovą už nepriklausomybę, dar 1940-aisiais nepripažino sovietinės okupacijos, palaikydama šių valstybių teisėtas vyriausybes, pabrėždama jų teritorinį vientisumą ir savarankiškumą priimdama Sumnerio Welleso (Samnerio Veleso) deklaraciją. 

„Ji patvirtino „visuotinai žinomą“ JAV poziciją – kad mes tikime suverenitetu, apsisprendimo teise ir teritoriniu vientisumu, ir kad mes priešinamės grobikiškiems veiksmams, vykdomiems grasinimais ar jėga“, – priminė JAV vadovas.

„Europoje dar kartą stebint išpuolį prieš suverenitetą ir teritorinį vientisumą, mes esame vieningi su savo sąjungininkais ir partneriais, kad apgintumėme laisvę, demokratiją ir saugumą. Jungtinės Valstijos stoja petys petin su Estija, Latvija ir Lietuva, kad būtų atremtas Rusijos brutalus ir neišprovokuotas karas Ukrainoje ir Rusija patraukta atsakomybėn“, – tvirtino J. Bidenas.

Jis pabrėžė, kad Baltijos šalys kaip niekas kitas gerai žino, „kas pastatyta ant kortos“, o JAV sieks sustiprinti Europos saugumą ir „apginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.

„Jungtinės Valstijos ir toliau artimai bendradarbiaus su Estija, Latvija ir Lietuva visais globalių iššūkių klausimais siekdama užtikrinti, kad kitas amžius atneštų didesnę taiką, saugumą ir laisvę visiems“, – pareiškime tvirtino JAV prezidentas.

1918 metais apie valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvą JAV pripažino 1922 metų liepos 28 dieną.

1940-aisiais Rusijai okupavus Lietuvą JAV valstybės sekretorius Sumneris Wellesas (Samneris Velesas) pareiškė, kad JAV nepripažįsta trijų Baltijos valstybių sovietinės aneksijos, o šių šalių diplomatinės ir konsulinės įstaigos gali tęsti veiklą.

Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą, NATO šalių vadovai Madride birželio pabaigoje patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, esant poreikiui iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas. 

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje su pertraukomis rotuojami nuo 2014 metų pavasario, reaguojant į naujas grėsmes Rusijai tuomet okupavus Ukrainai priklausantį Krymą ir įsiplieskus konfliktą su Maskvos palaikomais separatistais rytinėse šalies teritorijose.

Po vasario 24-osios Rusijos invazijos JAV sustiprino savo batalioną Lietuvoje keliais šimtais karių ir svarsto savo karinę paramą didinti dar labiau.