Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Rietavo savivaldybės inf.
Nuskambėjus namiškių – Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filialo folkloro ansamblio „Kermušie“ ir Varnių kultūros centro tradicinės muzikos grupės „Vo kap...“ (vad. Arūnas Gedmantas) – šventės atidarymo dainai, sveikinimo žodį tarė ir gražios šventės visiems linkėjo Tverų seniūnijos seniūnas Antanas Zalepūgas.
Šiais metais sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos žemės vardo pagarsinimo Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio tarybos su Livonijos ordinu sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje, tad į sceną buvo pakviesti aukštaičiai – Krekenavos seniūnijos kultūros centro folkloro ansamblis „Lokauša“ (vadovė Lina Vilienė). Kolektyvas dainuoja senąsias liaudies dainas, išmoktas ir savo tėvelių bei savo jaunystės dainas, kai kurios iš jų dabar vadinamos romansais.
Dar vieni festivalio svečiai – Vilniaus miesto bočių folkloro ansamblis „Rasoda“ (vad. Rasa Gelčienė). Ansamblį sudaro apie 30 narių, jis susibūrė 1999 m. Didžiąją dalį „Rasodos“ repertuaro sudaro dzūkų, aukštaičių, suvalkiečių dainos ir tradiciniai šokiai.
Šiais metais minimas dar vienas reikšmingas istorinis įvykis, nulėmęs dabartinės Lietuvos raidą – Klaipėdos krašto prijungimo 100-metis, tad Pagėgių kultūros centro folkloro ansamblis „Kamana“ (vad. Aksavera Mikšienė), susikūręs 1986 m., atvyko pasipuošęs Mažosios Lietuvos regiono rūbais, tarmiškai atliko Mažosios Lietuvos regiono dainas, šoko šokius.
Dar vieni festivalio svečiai – Gargždų kultūros centro Kvietinių kultūros namų suaugusiųjų folkloro ansamblis „Kvėitys“ (vad. Regina Jokubaitytė). Kolektyvas susikūrė 2010 m. ir atlieka Vakarų Žemaitijos liaudies dainas, šokius, ratelius, žaidimus.
Paskutinieji festivalio dalyviai – Panevėžio miesto folkloro ansamblis „Raskila“ (vad. Lina Vilienė). Šiuo metu kolektyvo sudėtyje trylika šeimų, net penkios iš jų su vaikais, kurie gimė ir augo girdėdami liaudies dainas, natūraliai perimdami prosenelių tradicijas ir taip įsijungdami į kolektyvo veiklą. Didelę dalį kolektyvo sudaro aukštaičiai, todėl repertuare skamba aukštaitiškos, daugiausia Panevėžio krašto dainos bei ratuojami šio krašto rateliai. 2001 m. ansambliečiai papildė repertuarą XIX a. pab.–XX a. pr. lietuviškais romansais.
Renginio pabaigoje visiems festivalio dalyviams Rietavo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė (kultūrai) Jolanta Bertauskienė įteikė padėkas „Už etnokultūrinių tradicijų puoselėjimą, identiteto paieškas formuojant savo krašto tapatumą ir dalyvavimą X-ajame lietuviškos folkloro muzikos festivalyje „Užsilėpso aš ont kalna“.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
