Įvežant gyvūnus į ES, išimčių sulaukia ir Rusija, ir Baltarusija: institucijos sutinka, kad kontrolę griežtinti būtina

pexels-kat-smith-551628
Pasaulis
Pexels.com nuotr.
Reda Barkauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Daliai trečiųjų šalių, įvežančių šunis ir kates į Europos Sąjungą (ES), galioja išimtis dėl pasiutligės tyrimų. Tarp tokių valstybių – ir Rusija bei Baltarusija, kuriose fiksuojama nemažai infekcijos protrūkių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai teigia, kad šią išimtį būtina naikinti tiek dėl politinių, tiek dėl gyvūno kontrolės sumetimų, tačiau apie konkrečius planus neužsimena. Savo ruožtu Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės biuras informuoja, kad šio klausimo, tikimasi, bus imtasi jau kovo mėnesį.

Vasarį iniciatyva „Tvari Lietuva“ skelbė publikaciją, kurioje nurodomos pagrindinės nelegalaus gyvūnų gabenimo iš trečiųjų šalių problemos, priežastys bei pasekmės. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė užsiminė ir apie išimtis, kurios galioja Rusijai bei Baltarusijai. Pašnekovė tikino, kad jas anksčiau priėmė ir patvirtino ES institucijos. J. Gustaitienės teigimu, išimtys šioms šalims buvo pritaikytos pagal nutylėjimą.

„Yra sąrašas šalių, kurios išleisdamos šunį ar katę į kitą valstybę turi pasirūpinti skiepu nuo pasiutligės, paimti kraujo mėginį ir nustatyti, ar susidarė antikūnų titrai. Tik su tokiu valstybiniu sertifikatu, kuriame yra kraujo titras, gyvūnas gali būti įvežamas į kitą šalį. Vis dėlto kai kurioms trečiosioms šalims, tarp kurių – ir Rusija bei Baltarusija, tokio sertifikato nereikia“, – sakė J. Gustaitienė.

Pasak anksčiau kalbintos „Nuaro“ vadovės, tokius veiksmus sustabdyti būtina ne tik dėl politinių priežasčių, bet ir dėl pasiutligės atvejų, taip pat įvežamo gyvūno kontrolės.

„Reglamente pažymėta, kad didžiausias suklastotų dokumentų skaičius yra būtent iš Baltarusijos ir Rusijos. Klastojami skiepų lipdukai, tarptautiniai pasai, yra įvairios schemos, kurių neturėtų būti. Tokiu būdu įvežamas didžiulis kiekis gyvūnų. Panaikindami minėtą išimtį, sumažintume įvežamų gyvūnų skaičių į ES iš trečiųjų šalių“, – anksčiau komentavo ji.

Duomenis pateikė VMVT ir Muitinės departamentas

Iniciatyva „Tvari Lietuva“ kreipėsi į VMVT, jos atstovai pateikė konkrečius duomenis, rodančius, kad 2023 metais komerciniais tikslais iš trečiųjų šalių į Lietuvą buvo įvežtos 365 gyvūnų siuntos. Iš viso 445 gyvūnai – 393 šunys ir 52 katės. Iš Baltarusijos įvežti 362 šunys ir 46 katės, o iš Rusijos – 21 šuo ir 2 katės. Specialistai pažymėjo, kad 41 proc. siuntų iš Rusijos ar Baltarusijos atvyksta per kitų ES šalių pasienio veterinarijos postus.

Nekomerciniais tikslais įvežamus gyvūnus kontroliuojantis Muitinės departamentas taip pat pateikė praėjusių metų duomenis. Atstovai pridūrė, kad nekomerciniais tikslais įvežti gyvūnus iš trečiųjų šalių į Lietuvą leidžiama – nėra jokių draudimų ar ribojimų.

Remiantis Lietuvos muitinės statistika, 2023 metais į Lietuvą iš viso buvo įvežti 7399 augintiniai (šunys, katės, šeškai). Iš Baltarusijos įvežti 5412 augintiniai – 1433 katės, 2 šeškai, 3977 šunys. Iš Rusijos įvežti 245 augintiniai – 62 katės, 183 šunys.

VMVT situaciją pakomentavo aptakiai

Analizuojant skaičius ir siekiant išsiaiškinti, ar „Nuaras“ vadovės iškeltas klausimas dėl išimčių daliai trečiųjų šalių, taip pat Rusijai ir Baltarusijai, yra sprendžiamas, iniciatyva „Tvari Lietuva“ kreipėsi į skirtingų institucijų atstovus, tačiau dėl komentaro buvo nukreipta į VMVT. Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus specialistai dar kartą priminė, kad gyvūno augintinio gabenimas iš trečiosios šalies į ES yra reglamentuojamas ES lygmeniu ir veterinarijos sertifikatas būtinas visada, neatsižvelgiant į tai, ar tai komercinis ar nekomercinis judėjimas. Išimtis taikoma tik tada, jei gyvūnas augintinis turi ES išduotą ES gyvūno augintinio pasą ir skiepai nuo pasiutligės reguliariai atliekami ES.

VMVT specialistai pridūrė, kad ES šalys, tarp jų ir Lietuva, yra pasisakiusios, kad būtina peržiūrėti minėtus ES teisės aktus ir sugriežti gyvūnų augintinių, gabenamų iš Rusijos ir Baltarusijos, įvežimo kontrolę. Pasak institucijos atstovų, siekiama, kad iš šių šalių gyvūnai augintiniai į ES galėtų patekti tik su privalomais pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo rezultatais.

Iniciatyva „Tvari Lietuva“ teiravosi, kokie yra konkretūs planai, siekiant išspręsti iškeltą problemą, tačiau į klausimą VMVT specialistai neatsakė.

Vis dėlto Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės biuras, į kurį anksčiau kreipėsi ir „Nuaras“ atstovai, iniciatyvą „Tvari Lietuva“ informavo, kad šio mėnesio 18-19 d. numatytas Europos Komisijos Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto darbo grupės posėdis. Šis komitetas atsakingas už išimčių sąrašo peržiūrą. Anot specialistų, tikimasi, kad komitetas nubalsuos už tai, jog Rusija ir Baltarusija iš išimčių sąrašo būtų pašalinta.

ELTA primena, kad praėjusių metų gegužę Europos Taryba pirmą kartą istorijoje priėmė svarbų reglamentą, kuriame užtvirtinti šunų ir kačių įvežimo į ES reikalavimai. J. Gustaitienė patikino, kad nebebus galima įvežti gyvūnų iš trečiųjų šalių, jų tarpe – ir Baltarusijos ar Rusijos, jei augintiniai prastos kondicijos, laikomi prastomis sąlygomis, yra išnaudojami. Tarp jų dažnai pasitaiko ir laukinių gyvūnų ar jų hibridų.

„Gyvūnų importas leidžiamas tik iš tokios lokacijos, kuri yra lygiavertė, adekvati mūsų nustatytoms sąlygoms“, – pridėjo specialistė.