Įvertino didelį kontrabandinių cigarečių mastą: daugiausia nulemia kainų skirtumas

Įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys, vertindamas tyrimą, kuris parodė, kad Lietuva išlieka viena daugiausiai nelegalių tabako gaminių vartojanti ES valstybė, sako, jog tam didžiausios įtakos turi kainų skirtumai, kurie taps dar aktualesni karantinui pasibaigus.

„Manyčiau, kad kainų skirtumas išlieka pagrindiniu veiksniu, kodėl kontrabanda per Lietuvą toliau eina. Jei pakelio kaina skiriasi taip smarkiai, kur nepasinaudos nusikalstami asmenys vežti ir platinti čia nelegalias cigaretes.

Panagrinėjus tyrimą matosi, kokie didžiuliai kainų skirtumai Europoje ir kaip smarkiai už ES sienų skiriasi kainos iš trečiųjų šalių. Tas tyrimas mane tuo ir nustebino, kad kainų skirtumas vis labiau didėja, o ne mažėja. Baltarusijoje buvo indikuota, kad cigarečių pakelis kainuoja apie 70 euro centų“, – Eltai sakė K. Kupšys.

„Kaina daugiausia tai nulemia, ypač tiems visuomenės sluoksniams, kurie gyvena skurdžiau. Su COVID-19 pandemija tų skurdžiau gyvenančiųjų padėtis pablogėja visoje Europoje“, – pridūrė jis.

Vis dėlto K. Kupšys atkreipė dėmesį, kad karantino laikotarpis turėtų sumažinti nelegalios produkcijos įvežimo statistiką, nes dėl fizinių barjerų buvo sudėtinga pervežti kontrabandą iš kitų valstybių.

„Galima pasiguosti nebent tuo, kad pati pandemija, išėjimo iš namų apribojimai, karantinai sukūrė grynai techninių apribojimų, barjerų tiems, kas siekė įsigyti nelegalios produkcijos. Tapo sunkiau surasti pardavėją arba jiems organizuoti prekių pristatymą“, – teigė K. Kupšys, pridurdamas, kad tai gali neigiamai atsiliepti vėliau.

„Tačiau atsirado ir didesnės paskatos vartoti nelegalią produkciją. Žmonės, patyrę finansinių sunkumų, jie labai lengvai pradeda gręžtis į nelegalią rinką, ieškodami jiems reikalingų prekių“, – teigė įstaigos vadovas.

Jo nuomone, valdžios noras kelti akcizus tabakui gali lemti tai, kad kils vis didesnės paskatos ieškoti nelegalios pigesnės produkcijos.

„Jeigu pakeli akcizą, padidėja paskatos vis daugiau įvežti. Jei šalia esanti valstybė pakelia akcizą, tos paskatos sumažėja. Reikalingas rimtas šuolis į iniciatyvas. Galėtų keturios šalys kurti kooperaciją tarpusavyje, įsteigti kontrabandos užkardymo centrą ir užkardyti įvežimo atvejus „žvalgybiniais“ būdais. Kontrabanda yra tarp valstybių pasiklystanti problema ir čia būtina koordinacija bent jau regioniniu lygiu“, – kalbėjo K. Kupšys.

Jis taip pat pareiškė manantis, kad Seimas prie dar vieno akcizų didinimo turėtų prieiti ir šį rudenį.

„Lietuva kraunasi ant pečių didelę skolą. Ateis laikas už tą skolą mokėti ir bus, natūralu, ieškoma pinigų tose srityse, kur jų lengviausia paimti. Akcizas turbūt bus viena svarbiausių paruoštų dovanėlių tvirtinant kitų metų biudžetą“, – sakė K. Kupšys.

Pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG duomenys rodo, kad bemaž penktadalis, t.y. 17,7 proc. šalyje pernai vartotų cigarečių buvo neapmokestintos, o santykiniu šešėlinės rinkos dydžiu Lietuva gerokai lenkė Latviją (14 proc.) ir Estiją (7 proc.).

Pagal šį rodiklį Lietuva yra antroji valstybė Europos Sąjungoje ir nusileidžia tik Graikijai, kur suklastotos ir kontrabandinės cigaretės pernai sudarė 22 proc. visų šalyje suvartotų tabako gaminių.

Apie 80 proc. į Lietuvą pernai įvežtų tabako gaminių atkeliavo iš kaimyninės Baltarusijos. Skaičiuodami, kad vienam asmeniui leidžiama įsivežti iki 40 cigarečių, tyrėjai vertina, jog didžiausią dalį šio srauto sudaro nelegalūs gaminiai. Daugiausiai jų suvartojama Panevėžio apskrityje.

ELTA