Įvardyti iššūkiai Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

7469

Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų sistemai kyla dešimt rimtų iššūkių, į kuriuos dėmesį turi atkreipti politikos formuotojai, rodo ketvirtadienį pristatyta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta apžvalga.

Pirma, augant finansavimui studijoms, drastiškai mažėjo lėšų skyrimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Finansavimas studijoms, palyginti su 2010 m., 2015 m. augo 33 proc., vis dėlto perskaičiavus vienam gyventojui, finansavimas išlieka 27 proc. mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Savo ruožtu mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas 2016 m., palyginti su 2015 m., mažėjo daugiau nei 100 mln. eurų. MOSTA vadovas Ramojus Reimeris atkreipė dėmesį, kad jau dabar būtina galvoti, kas bus daroma, kai po kelerių metų baigsis ar sumažės ES parama.

Antrasis iššūkis yra perteklinis mokslo ir studijų institucijų tinklas. Per penkerius metus studentų skaičius universitetuose sumažėjo 25 proc., kartu (6 proc.) mažėjo ir išlaidos studijoms, tuo metu ūkiui ir administravimui paskirstomos lėšos išaugo beveik 40 proc. Demografinės tendencijos yra iššūkis daugeliui aukštųjų mokyklų. Demografija iš dalies lemia ir tai, kad vis didesnė dalis lėšų yra skiriama ūkiui ir administravimui, o studijoms skiriamos lėšos mažėja.

Trečia, išlieka aukštojo mokslo prieinamumo problema. Apžvalga atskleidžia, jog pastebimai skiriasi miestų ir regionų abiturientų galimybės siekti aukštojo išsilavinimo. MOSTA analitikai pastebi ir didėjantį atotrūkį tarp reikalavimų stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijas (pastaruoju atveju reikalavimai mažesni). Tad ryškėja rizika apsunkinti aukštojo mokslo prieinamumą ekonomiškai ar socialiai jautresnėms visuomenės grupėms.

Ketvirtas iššūkis - mažas tarptautinis atvirumas. Dėstytojų ir studentų atvykstamasis judumas, palyginti su kitomis ES šalimis, yra mažas. Iš užsienio atvykusių studentų dalis, palyginti su visais studentais, siekia 3,5 proc. ir tai yra vienas žemiausių rodiklių ES. Lietuva išsiskiria ir itin mažu (3 proc.) studijuoti pritrauktų doktorantų skaičiumi.

Penkta, mažėja tyrėjų skaičius. Jų skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo 11,2 proc. Nagrinėjant sutartinių tyrėjų dalis nuo visų dirbančių gyventojų, pastebima, kad 2015 m. (palyginti su 2014 m.) Lietuvoje šis santykis mažėjo 11,4 proc., o ES augo 2,2 proc. 57 proc. apklaustų mokslo daktarų pagrindine priežastimi, kodėl nedirba mokslinio tiriamojo darbo, įvardijo mažą atlyginimą.

Šešta, priekaištų studijų kokybei turi tiek studentai, tiek ekspertai. Savo studijomis yra patenkinti šiek tiek daugiau nei pusė pirmos ir antros pakopos studentų. Tuo metu Studijų kokybės vertinimo centras pastebi, kad tik 6 proc. 2010-2015 m. tarptautinių ekspertų įvertintų vykdomų studijų programų gavo aukščiausius įvertinimus.

Septinta, žemas absolventų pasirengimas dirbti. 2016 m. sausio mėnesio darbuose, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos, įsidarbino 58 proc. toliau nebestudijuojančių bakalauro studijų absolventų. Ryškūs skirtumai matyti tarp universitetų ir kolegijų absolventų: 2015 m. aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą dirbo 53 proc. kolegijų ir 32 proc. universitetų absolventų.

Aštuntasis iššūkis - nesubalansuotas pedagogų rengimas. Į švietimo ir ugdymo krypties studijas įstoja prasčiausiai akademiškai pasirengę abiturientai. Vertinant pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, įstojusiųjų į švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijas egzaminų vidurkis buvo žemesnis nei bet kurioje kitoje krypčių grupėje: trijų geriausiai išlaikytų egzaminų rezultatų vidurkis tesiekė 30 balų.

Devinta, mažas mokslo bendradarbiavimo su verslu rezultatyvumas. Tarptautinių publikacijų dalis per metus išaugo nuo 38,6 proc. iki 45,3 proc. Vis dėlto pastebimas bendradarbiavimo su verslu stygius: 2016 m. 0,8 proc. visų Lietuvos mokslininkų publikacijų buvo parengtos kartu su verslo įmonėmis, savo ruožtu ES vidurkis yra 2,1 proc., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių - 1,7 proc.

Dešimtoji problema, pasak MOSTA analitikų, yra prasta pozicija Pasaulio inovacijų indekse. 2017 m. Pasaulio inovacijų indekse Lietuvai atiteko 40 vieta. Per metus šalis prarado vieną poziciją. Tarp 127 valstybių, kurių inovacijų ekosistemas vertina Pasaulio inovacijų indeksas, Latvijai tenka 33 vieta, Estija užima 25 vietą. Lietuva sparčiai gerino rodiklius rinkos ir verslo pažangumo srityse, vis dėlto situacija švietimo, aukštojo mokslo ir žinių bei technologijų produktų srityse blogėjo.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt