Įvaizdis socialiniuose tinkluose: arba sukursime mes, arba sukurs už mus

Vilnius

Viktorija ValčiukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

32626

Mes visi turime savo įvaizdį, nepriklausomai nuo to, ar sąmoningai jį kuriame, ar visiškai juo nesirūpiname. Turbūt kiekvienam tenka retsykiais tyrinėti mažiau pažįstamo žmogaus asmeninį profilį socialiniuose tinkluose bei net neįtariame, kas tiria mūsų pačių. Kodėl reikia skirti laiko socialiniams tinklams ir kaip juose veikti, kad nepakenktum pats sau, kalba verslo ir rinkodaros specialistai.

Anot Kazimiero Simonavičiaus (KSU) universiteto antreprenerystės ir vadybos programos lektoriaus Dariaus Verbylos, socialiniai tinklai, visų pirma, daro didelę įtaką, ieškantis darbo. Jo teigimu, ne paslaptis, kad darbdaviai tiek užsienyje, tiek Lietuvoje prieš kviesdami kandidatą pokalbiui, peržiūri jo socialinių tinklų anketas. Iš to, kuo socialiniuose tinkluose domisi asmuo, ką komentuoja, kokiomis įžvalgomis dalinasi, ką seka, galima spręsti, ar jis atitinka įmonės vertybes. Tinkamai socialiniuose tinkluose sukurtas įvaizdis gali atverti duris asmeniui susitikti su darbdaviu ir atskleisti savo gerąsias savybes, o netinkamai – atimti progą pasisakyti. Anot lektoriaus, šiuo metu ne mažą įtaką sėkmingai darbo paieškai daro socialinis tinklas „Linkedin“: „Šiais laikais jau nebereikia CV – jį gali atstoti gerai sutvarkyta „Linkedin“ anketa. Teko girdėti posakį, kad įmonė, prašanti atsiųsti CV, vis dar gyvena praeityje. Žinoma, į darbo pokalbį kandidatuojantis asmuo privalo netik turėti anketą „Linkedin“, tačiau dar ir būti aktyvus šiame socialiniame tinkle“, – pridūrė KSU atstovas. Nepaisant to, kad turime daug informacijos apie socialinius tinklus, jais naudojamės, dar daugiau – kartais negalime iškęsti nė valandos be „naršymo“ juose, klausimas, kaip susikurti tinkamą savo įvaizdį socialinėje erdvėje, yra aktualus nemažai daliai visuomenės.

Kiekvienais metais profesijų žemėlapis keičia savo kontūrus, o nusakyt, kokios profesijos bus paklausiausios 5-10 metų perspektyvoje, tampa vis sunkiau. Jau šiandien pastebima tendencija, kad darbdavys ieško ne konkretų išsilavinimą įgijusio darbuotojo, tačiau žmogaus, turinčio vienokių ar kitokių socialinių įgūdžių. Atliepiant šias tendencijas Kazimiero Simonavičiaus universitetas praėjusios savaitės pabaigoje pakvietė moksleivius į atvirų durų dieną, kurioje paskaitą apie tai, kaip teisinga reprezentacija socialiniuose tinkluose gali pasitarnauti kopiant karjeros laiptais, skaitė rinkodaros ir komunikacijos specialistas, oficialus „Linkedin“ atstovas Lietuvoje, įmonės „Hitpool“ vadovas Šarūnas Sakalauskas.

Anot jo, socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, todėl būtent čia lengviausia kurti teigiamą savo įvaizdį, kuris gali pasitarnauti ne tik atskleidžiant savo asmenybės prekės ženklą, tačiau ir savo, kaip tam tikros srities profesionalo, poziciją.

Š.Sakalausko teigimu, šiuo metu populiariausiu tinklu vis dar išlieka „Facebook“ :„Facebook“ vis dar populiarus draugų bei šeimos socialinis tinklas. Pastebėjome, kad į jį vis labiau įsitraukia vyresnė auditorija. Tačiau „Facebook“ vartotojų srautas stipriai juda dvejomis kryptimis: kaip laisvalaikio leidimo priemonė naudojamas „Instagram“, kaip profesinis įrankis – „Linkedin“. Net manyčiau, jaunimo tarpe „Instagram“ tampa populiariausiu tinklu. Tuo tarpu tarp moksleivių populiariausi „Snapchat“ bei „Musical.ly“. Nors ir neypatingai populiarus, tačiau naudojamas „Twitter“, ypač palaikyti kontaktus su draugais ar kolegomis iš užsienio“, – vardino pašnekovas.

Dažnas galvoja, kad tampa socialinių tinklų dalimi, kai susikuria paskyrą tam tikrame tinkle, tačiau, pasak specialisto, taip anaiptol nėra: „Labai svarbu socialiniuose tinkluose veikti ne pasyviai, o aktyviai valdyti savo būvimą: reikšti nuomonę, dalintis įžvalgomis, nuotraukomis, video įrašais ir t.t. Jei patys to nedarysime, mūsų įvaizdį suformuos už mus. Paklausite, kaip tai gali nutikti? Sakykime, Jūs dalyvavote kažkokiame renginyje ir Jus nufotografavo, o nuotraukas įkėlė į socialinį tinklą ir pažymėjo. Tačiau Jums nepatinka, kaip atrodote nuotraukoje arba nuotraukos kontekstas. Taip pat gali nutikti ir su straipsniais, kuriuose pasisakote. Todėl geriausia, ką galime padaryti, formuodami savo įvaizdį, patys kelti nuotraukas, kuriuose atrodome gerai ir straipsnius, su kurių idėjomis sutinkame“, – tikino Šarūnas.

Antra taisyklė – socialiniuose tinkluose reikia elgtis taip pat atsakingai, kaip ir tikrame gyvenime. Tiesiog turime stebėti, koks yra mūsų komunikacijos tonas, kam spaudžiame „patinka“, kas mus pažymi nuotraukose, kas yra mūsų draugai ir t.t. Tai svarbu todėl, kad didžioji dalis darbdavių, prieš kviesdami asmenį pokalbiui, pasidomi juo internete. Todėl dėl netinkamų pasisakymų ar kitų momentų, galite tiesiog nebūti pakviestas į darbo pokalbį. Taip pat svarbu, kad tai, kaip mes prisistatome gyvenime, sutaptų su mūsų socialiniuose tinkluose kuriamu įvaizdžiu. „Socialinė erdvė sustiprina ir papildo mus kaip asmenybę, kaip norime būti sutinkami visuomenėje. Todėl svarbus nuoseklumas. Negalite rodytis tuo, kuo nesate, nes tai atsisuks prieš jus“, – sakė Šarūnas Sakalauskas.

Svarbu yra perprasti ir išnaudoti kiekvieno socialinio tinklo privalumus. Apie tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ ar „Instagram“ galimybes mes daugiau ar mažiau žinome. Tačiau lietuviams iki šiol šiek tiek svetimas lieka „Linkedin“ tinklas, kuris pasak eksperto, turi labai svarią įtaką, ieškant darbo: „Tai Jūsų virtualus CV, profesinės veiklos platforma. Asmeniškai pats prieš kviesdamas darbuotoją į pokalbį aš ne tik jį „pagooglinu“, tačiau taip pat pasidomiu, ar jis aktyvus „Linkedin“ tinkle: kokiomis tendencijomis, įžvalgomis dalinasi, ar reiškia savo kaip profesionalo nuomonę ir t.t. Prisipažinsiu, esu linkęs į darbo pokalbį pakviesti tuos asmenis, kuris aktyviai dalyvauja „Linkedin“ platformoje“, – teigė rinkodaros ir komunikacijos ekspertas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt