Įtvirtinta galimybė didiesiems gynybos pramonės atstovams greičiau pradėti veiklą Lietuvoje

Lietuva

Aušrinė Armonaitė. ELTA, Josvydo Elinsko nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

299057

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.

Už pakeitimus balsavo 118, prieš 4, susilaikė 1 parlamentaras.

Šiais pakeitimais numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus bus galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Tokiu atveju nebus privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą ar apie statybos darbų pradžią. Visgi, poveikio aplinkai vertinimo proceso tvarka ir visuomenės įtraukimas į jį išlieka nepakeisti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau teigė, kad pataisos skirtos pagreitinti Vokietijos gamintojos „Rheinmetall“, ketinančios Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą, įsikūrimui. Pasak jos, šiuo metu teisiškai neegzistuoja būdai pagreitinti gynybos poreikius tenkinančių projektų pradžią, o būtini procesai prieš objektų statybas trunka iki 2,5 metų.

Anot ministrės, tokios įstatymų pataisos pavers Lietuvą patraukliausia Europos Sąjungos (ES) šalimi gynybos pramonės investicijoms. Jos teigimu, palengvintais procesais galės naudotis ir kiti didieji užsienio ir Lietuvos verslai.

„Mes biurokratines procedūras padarome trumpesnes ir paverčiame Lietuvą draugiškiausia šalimi Europoje gynybos investicijoms“, – Seimo posėdžio metu teigė A. Armonaitė.

Parlamento Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tikino, kad greičiausiai vidurio Lietuvoje planuojama „Rheinmetall“ gamykla atgaivins dalį regiono infrastruktūros.

„Radviliškyje anksčiau buvęs geležinkelių mazgas dabar yra praradęs egzistavimo esmę. Bet prie jo dirbę specialistai dar yra ir jie laukia etapo, kai bus kviečiami į rimtą darbą“, – tikino K. Starkevičius.

Palaikymą pakeitimams išreiškęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teigė, kad toks proceso palengvinimas sumažins administracinės apkrovos, stabdžiusios užsienio investicijas į Lietuvą, kiekį. Taip pat, anot jo, toks sprendimas gali pasitarnauti kaip pavyzdys kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms.

„Reikia vertinti tai, kad visa Europos Sąjunga atsilieka užsienio investicijomis. Jie biurokratizme paskendo ir jeigu įvertinsite užsienio investicijų pritraukimą, tai Europa lyginasi su Afrikos šalimis (...) Manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus ir tam tikras Lietuvos lyderystės ES parodymas“, – komentavo A. Butkevičius.

Balandžio 16 d. ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas su „Rheinmetall“ atstovu Maximilian Froch pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.

Apie ketinimus Lietuvoje statyti gamyklą, kur Vokietija planuoja nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį dalinį rytiniam NATO flangui apsaugoti, „Rheinmetall“ pranešė kovo viduryje.

„Rheinmetall“ anksčiau pranešė, kad ketina Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt