Įteiktos rajono savivaldybės 2019-ųjų Kultūros premijos

Kaunas

Kultūros premijų įteikimo ceremoniją vainikavo įspūdingas koncertas.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt

112760

Tarpušvenčiu kaišiadoriečiai bei jų svečiai tradiciškai rinkosi į Kaišiadorių katedrą, po kurios skliautais iškilmingai įteiktos Savivaldybės kultūros premijos 2019. Ypatingai gausiai susirinkusių kraštiečių akivaizdoje jomis šįkart pagerbti JURGITA JAŠAUSKIENĖ, VIDMANTAS KAPAČIŪNAS bei ALBINA ir BRONIUS PAŠVENSKAI.

Foto galerija:

TURTINGI TALENTINGAIS ŽMONĖMIS
Dar neišblėsus šiltai šv. Kalėdų dvasiai ir ore tvyrant kitų didelių švenčių laukimui, galimybė susirinkti Kaišiadorių katedroje, pabūti su gera muzika ir pasidžiaugti žmonėmis, kurių talentai mums yra suteikę tiek daug džiaugsmo, yra didelė dovana. Jos priimti ant metų slenksčio šįkart atėjo didelis būrys menui ir grožiui neabejingų kaišiadoriečių.

Ta ypatinga dvasingumo aura, kuri tvyro tik čia, šventovėje, geranoriškas susirinkusiųjų nusiteikimas pasidžiaugti savo kraštiečių įvertinimu (kaip retai, deja, tai būna kasdienybėje...), išreikšti savo pagarbą ir dėkingumą už dalijimąsi sielos turtais, tylų penktadienio vakarą pavertė švente. Sveikindamas susirinkusius rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus pasididžiuodamas sakė, jog savo krašte esame turtingi talentingais žmonėmis. Štai ir praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės kultūros premijų skyrimo komisija susilaukė 24 anketų, kuriuose žmonės įrašė dešimties menininkų pavardes, jų nuomone, vertų apdovanojimo.

Tad, pasak mero, iš dešimties išsirinkti tris buvo tikrai nelengva. 2019-ųjų Kultūros premijų laureatai – labai skirtingi savo darbais: muzika, medžio drožyba, liaudies tradicijų puoselėjimas.

Geras jausmas matyti, kad tai, kas kurta dešimtmečiais, taip gražiai įvertinta. Nors šimtus kartų sakytum, jog ne tai svarbiausia (iš tiesų – ir nėra svarbiausia, nes niekas, gyvendamas ir darydamas tai, kas natūraliai plaukia iš širdies, apie apdovanojimus negalvoja), gal daugiau ne patiems laureatams, o mums, juos gerbiantiems ir mylintiems, reikia žinoti, kad tokie žmonės yra pastebėti.

– Didžiuokitės savo nuveiktais darbais, mielieji, jūsų kultūrinis indėlis – neįkainojamas! Nuoširdus ačiū jums už Kaišiadorių krašto ir šalies vardo garsinimą! – laureatus sveikino Seimo narė Laimutė Matkevičienė.

PRAKALBINĘS MEDĮ
– Vidmantui Kapačiūnui – už svarų indėlį puoselėjant tradicinį liaudies meną ir dailiuosius amatus, medžio drožybos amato paslapčių perdavimą jaunimui ir Kaišiadorių krašto garsinimą! – pirmąjį laureatą skelbia meras V. Tomkus.

Kol šiam nepaprastai darbščiam ir kukliam kūrėjui kartu su administracijos direktoriumi M. Nasevičiumi meras įteikia apdovanojimą, spaudžia ranką, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos patarėja Loreta Medzevičienė trumpai primena svarbiausius Vidmanto Kapačiūno kūrybinius pasiekimus: tautodailininkas, Kauno tautodailininkų sąjungos narys, žinomas ne tik čia, mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

Jo išdrožti kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, medžio skulptūros, suvenyrai puošia šalies miestelius, įstaigas, žmonių sodybas. – Vidmanto Kapačiūno sukurti kūriniai yra tapę mūsų rajono mažosios architektūros paminklais: skulptūros „Vytis“ ir „Žiežmara“ Žiežmariuose, skulptūra Žaslių geležinkelio stotyje, skulptūros bendruomenės parke Kruonyje, skulptūra „Rūpintojėlis“ Anglininkuose, skulptūra „Knygnešys“ ir kryžius Darsūniškio bažnyčioje, suolas šimtmečio Lietuvai Rumšiškėse, skulptūros „Laisvės paukščiai“ Pravieniškių parke... – vardija L. Medzevičienė.

Vienas vertingiausių dalykų – tai darbas su vaikais, gebėjimas ir norėjimas savo meistrystės paslaptis perduoti kitiems. 20 metų vadovaudamas Kaišiadorių kultūros centro medžio drožinėjimo būreliui, Vidmantas Kapačiūnas išmokė prakalbinti medį šimtus vaikų, išugdė net du „Sidabro vainikėlio“ laureatus. – Dirbsiu, kiek Dievas padės, - trumpai tarė laureatas, paskendęs didžiuliame glėbyje gėlių, kuriomis jam atsidėkojo talento gerbėjai, kolegos, mokiniai.
„ESU LAIMINGA“
Dainavimo studijos „Tagretukas“ įkūrėjai, Kaišiadorių katedros vargonininkei, meninio ugdymo mokytojai bei Kaišiadorių kultūros centro moterų choro „Nona“ vadovei Jurgitai Jašauskienei 2019-ųjų Kultūros premija įteikta už aktyvią kultūrinę veiklą telkiant bendruomenę kultūrinėms iniciatyvoms, vaikų ir jaunimo kultūrinį ugdymą, jų įtraukimą į prasmingą kūrybinę bei meninę veiklą bei Kaišiadorių krašto garsinimą.

O garsina Kaišiadorių vardą Jurgitos kolektyvai ir užsienyje. Štai moterų choras „Nona“ su pasisekimu dainavo tarptautiniuose festivaliuose „Prahos pavasaris“ (Čekija), „Žiemos pasaka Tatruose“ (Lenkija). Patiems mažiesiems J. Jašauskienė stengiasi įdiegti meilę folklorui, moko ratelių, dainų, jos parengti dainorėliai ne kartą dalyvavo Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkursuose „Tramtatulis“, respublikiniuose vaikų ir moksleivių konkursuose „Gamos pėdutės“, „Giesmių giesmelė“, „Iš liaudies dainų skrynelės“.

O kiek šventiško džiaugsmo atsiranda ten, kur dalyvauja jau devynerius metus gyvuojanti J. Jašauskienės muzikos studija „Tagretukas“! Tai su dideliu pasisekimu ypatingai dažnai koncertuojantis, dalyvaujantis įvairiuose konkursuose, festivaliuose vaikų ir jaunimo kolektyvas, kurį ne kartą matėme ir televizijos ekranuose.

O kur dar didžiulis festivalis – vaikų ir jaunimo meninės raiškos konkursas „Linksmosios sūpynės“, jau ketverius metus į Kaišiadoris sukviečiantis dainininkus iš visų Lietuvos kampelių? – Esu laiminga, dirbdama savo darbą, - po premijos įteikimo kalbėjo J. Jašauskienė. Lygiai taip pat jaučiasi ir jos kolektyvų nariai, kurių pasirodymus visuomet palydi plojimų jūra.

KULTŪROS PREMIJA – ŠEIMAI
Daugelis kaišiadoriečių, kuriems brangus žodinis krašto paveldas, gerai pažįsta itin dvasingą ir gyvosiomis tradicijomis turtingą Nemaitonių kraštą. Nemažas būrys nemaitoniškių su gėlėmis rankose tarpušvenčiu suvažiavo į Kaišiadorių katedrą pasveikinti savo kraštiečių Albinos ir Broniaus Pašvenskų.

Pirmą kartą mūsų istorijoje Kultūros premija įteikta šeimai – už Nemaitonių krašto istorijos, gyvųjų papročių, senųjų dainavimo tradicijų puoselėjimą ir saugojimą, patriotizmo, meilės savo kraštui ir jo istorijai supratimo ugdymą ir aktyvią kultūrinę veiklą. Šiuose darbuose Albina ir Bronius Pašvenskai visada kartu. Kaip ir visą gyvenimą, kaip mokykloje, dalis kurios pastato ant kalnelio atkeliavo iš užtvindytų mariomis senųjų Rumšiškių (tos sienos gal dar mena ir jauną Antaną Baranauską?), kuriai ilgus metus vadovavo B. Pašvenskas, o Aldona dirbo mokytoja.

Mokykla seniai uždaryta, tačiau didžiausias ačiū šiems pedagogams, dabar jau pensininkams, kad ji nemirė. Nemaitonių bendruomenės žmonės čia įkūrė seniūnijos buities muziejų, kurį ši darbšti šeima daugiausiai ir prižiūri, renka eksponatus, veda edukacinius užsiėmimus vaikams ir kitiems atvykstantiems svečiams padeda organizuoti vaikų vasaros stovyklas.

Albiną ir Bronių Pašvenskus gerai pažįstame kaip Ringailių folkloro ansamblio dalyvius, įvairių kultūrinių renginių vedėjus. – Jie puoselėja senąsias dainavimo ir giedojimo tradicijas: „majavų“ metu gieda senovines giesmes „kantičkines“, o Ringailių folkloro ansamblių repertuare skamba jų menamos senosios Nemaitonių krašto dainos, įvairūs pasakojimai ir nutikimai, - sakė L. Medzevičienė.

ATVERTI DVASIą AMŽINYBĖS POJŪČIUI
Už galimybę Kultūros premijas teikti po Kaišiadorių katedros skliautais meras dėkojo katedros klebonui mons. Rimvydui Jurkevičiui, jam įteiktas Padėkos raštas. O pats monsinjoras jautria ir dvasinga kalba kreipėsi tiek į visus susirinkusius, tiek į šiųmetinės Kultūros premijos laureatus: „Niekas geriau už jus, genialūs grožio architektai, nepajėgus pajusti patoso, su kuriuo Dievas kūrinijos aušroje apžvelgė savo rankų darbą.

Šio jausmo atšvaitai nesuskaičiuojamą daugybę kartų yra spindėję jūsų akyse, kai pagauti slėpiningų garsų ir žodžių, spalvų ir formų galios, jūs – kaip kiekvieno amžiaus menininkai – žavėdavotės savo įkvėpimo kūriniu pajusdami jame kūrimo slėpinio, kuriame Dievas, vienintelis visų daiktų Kūrėjas, norėjo leisti jums tam tikru būdu dalyvauti, aidą.

Visuomenei reikia menininkų lygiai taip pat, kaip mokslininkų, technikų, darbininkų, specialistų, tikėjimo liudytojų, tėvų ir motinų, garantuojančių asmens augimą bei bendruomenės vystymąsi tokia iškilia meno forma, kokia yra auklėjimo menas. Paklusdami savo įkvėpimui ir tikrai kurdami vertingus ir gražius kūrinius, jūs ne tik praturtinate Kaišiadorių bei visos žmonijos paveldą, bet ir vykdote išskirtinę socialinę tarnybą bendrojo gėrio labui. Skirtingas kiekvieno menininko pašaukimas lemia jo tarnybos lauką bei kreipia į užduotis, kurių reikia imtis, sunkų darbą, kuriam reikia ryžtis, atsakomybę, kurios nevalia kratytis.

Menininkas, suvokiantis visa tai, taip pat supranta, jog turi dirbti nepasiduodamas tuščios garbės siekimui ar pigaus populiarumo troškimui, nekalbant jau apie galimą asmeninę naudą... Jūs, kurie įvairiais pavidalais kuriate kultūrą, plėtojate mintis ir formuojate nuomones, per savo talentą turite galimybę „prakalbinti žmonių širdis, prisiliesti prie individualių ir kolektyvinių jautrybių, pažadinti svajones bei viltis ir išplėsti žinojimo bei žmogiškojo įsipareigojimo horizontus.

Nebijokite artintis prie pirmutinės ir galutinės grožio versmės ir megzti dialogą su tikinčiaisiais, su tais, kurie, kaip ir jūs, irgi tiki, kad šiame pasaulyje ir istorijoje yra keliautojai į begalinį Grožį“. Mieli bičiuliai, Bažnyčia mano, jog dabartinėje kultūroje jos pirmutinė užduotis yra palaikyti tiesos, vadinasi, Dievo ieškojimą, skatinti žmones neapsiriboti laikinaisiais dalykais, bet ieškoti galutinių.

Kviečiu jus giliau pažinti Dievą, pažinti jį tokį, kokį jis save apreiškė Jėzuje Kristuje mūsų pilnatviško savęs įgyvendinimo labui. Kurkite grožį, bet pirmiausia leiskite savo gyvenimui virsti grožio vieta. Linkiu jums, kaišiadoriečiai, kad jūsų įvairialypiai takai nuvestų jus į begalinį grožio vandenyną, kur stebėjimasis virstų svaiginančiu žavėjimusi ir neapsakomu džiaugsmu.

Linkiu, kad jūsų darbą įkvėptų užgimusio Kristaus slėpinys, kurio apmąstymams Bažnyčia atsiduoda šiomis dienomis... „Iš chaoso kyla dvasios pasaulis“. Remdamasis šiais Adomo Mickevičiaus žodžiais, norėčiau jums palinkėti: tegul jūsų menas padeda atskleisti grožį, kuris kaip Dievo Dvasios atspindys perkeistų materiją atverdamas žmogaus dvasią amžinybės pojūčiui.“
Savivaldybės kultūros premijų 2019 įteikimą palydėjo šimto trisdešimties choristų balsai: Camille Saint Saens „Kalėdų oratoriją“, Op. 12 atliko trys Vilniaus universiteto chorai: „Gaudeamus“, „Virgo“ir „Pro musica“ (meno vadovė ir dirigentė R. Gelgotienė), griežė Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas M. Jankūnas), skambėjo solistų Gundos Gelgotės, Noros Petročenko, Kęstučio Alčiauskio ir Dainiaus Puišio dainavimas.

Romualda Suslavičienė

Autorės nuotr.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt