Įteiktos Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijos

img_3573
Kaišiadorys
Etaplius.LT Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Kaišiadorių rajono savivaldybė

Kaišiadorių rajono savivaldybė, siekdama paskatinti rajono gyventojų dalyvavimą kultūrinėje ir meninėje veikloje, dar 2008 metais įsteigė Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premiją. Premija teikiama už vietos bendruomenių narių įtraukimą į kultūrinę veiklą, Kaišiadorių krašto kultūros paveldo ir gyvos tradicijos puoselėjimą, istorinio paveldo išsaugojimo, jo prieinamumo visuomenei didinimo iniciatyvas, aktyvią kultūrinę ir meninę veiklą. Šiais metais Kultūros premijos skyrimo komisijai, kurią sudaro 11 narių, buvo pateikta 12 pretendentų, iš kurių išrinkti 3 laureatai.

Gruodžio 27 d. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje vyko iškilmingas renginys, kurio metu Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna įteikė 2023 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijas laureatams:

Laimai Morkūnienei, asociacijos „Žilvita“ pirmininkei, Kaišiadorių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro „Žilvita“ ir Žiežmarių kultūros centro vaikų folkloro kolektyvų vadovei, už vietos bendruomenių narių įtraukimą į kultūrinę veiklą, puoselėjant Kaišiadorių krašto kultūros paveldą ir gyvąją tradiciją.

Laima Morkūnienė savo veikloje aktyviai įgyvendina istorinio paveldo išsaugojimo, jo prieinamumo visuomenei didinimo iniciatyvas. Nuolat ieško informacijos apie Kaišiadorių krašto dainas, šokius, tradicijas ir žaidimus. Bendraudama su šio krašto senoliais, renka ir užrašo pateiktą medžiagą, taip išsaugodama nematerialųjį kultūros paveldą ateities kartoms. Surinktą pateikėjų medžiagą taip pat panaudoja kolektyvų programų repertuare, edukacijų metu mokyklose, stovyklose ir įvairiuose renginiuose.

Laima Morkūnienė nestokoja idėjų, kaip populiarinti etninę kultūrą įtraukiant įvairaus amžiaus grupes. Ji yra 1–4 klasių moksleivių smulkiosios tautosakos konkurso „Čiulba Čiulbutis“ sumanytoja ir organizatorė. Konkurso metu mokiniai aktyviai įtraukiami domėtis smulkiąja tautosaka – patarlėmis, priežodžiais, mįslėmis. Šis renginys vyksta Žiežmarių kultūros centre. Taip pat yra akcijos „Visa Lietuva Šoka“ iniciatorė Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Kiekvienais metais šis renginys pritraukia didelį būrį folkloro entuziastų. O tam, kad vaikai įprastų susirinkti ir šokti visi kartu, Laima sumanė akciją – „Visi vaikai šoka“. Ją organizavo Žiežmariuose, dalyvavo apie 300 vaikų iš beveik visų savivaldybėje esančių mokyklų. Kas antrus metus tai pat organizuoja respublikinį vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Žilvitis žaliuoja“. Festivalis vyko jau 5 kartus, jame dalyvauja apie 400 dalyvių ir kaskart jis vis įvairesnis temomis ir veiklomis, aktualizuojantis etninę kultūrą inovatyviomis formomis.

Laima Morkūnienė yra subūrusi vieną gausiausiai lankomų vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvų –  „Žilvita“. Kolektyvo veikla per paskutinius kelerius metus taip išaugo, jog nuo kelių vaikų būrelio kolektyvas augo, plėtėsi – vaikai užaugo į jaunimą, o tėvai, atvedę naujus vaikus į būrelį, susižavėję stebėdavo kolektyvo vadovės darbą. Susitelkusi iniciatyvių vaikų tėvų grupė panoro taip pat būti jo nariais, tad ilgainiui Laimos savanorišku atsidavimu buvo suformuota ir folkloro kolektyvo suaugusiųjų grupė. Šiuo metu kolektyve apie 100 narių: vaikai (nuo 5 mėn. amžiaus), jaunimas ir suaugusieji, kurie su meile puoselėja Lietuvos gyvąją tradiciją. Kolektyvo suburti žmonės vertinami ir laukiami visoje Lietuvoje, įvairiuose renginiuose, konkursuose ir televizijos laidų filmavimuose. Vien tik 2022–2023 metais kolektyvas dalyvavo daugiau kaip 50 renginių, koncertų ir konkursų. Jo nariai ypatingai vertina kolektyvo vadovės atsidavimą, darbą (dažnai neskaičiuojant darbo valandų) ir didžiuojasi galėdami šia veikla reprezentuoti Kaišiadorių kraštą ir prisidėti prie tradicijų puoselėjimo, nematerialaus kultūros paveldo saugojimo ir perdavimo ateities kartoms. Į Laimos Morkūnienės ir folkloro kolektyvo „Žilvita“ organizuojamas veiklas, koncertus susirenka tiek Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojai, tiek svečiai iš visos Lietuvos. Dar šiemet Kaišiadorių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvas „Žilvita“ minėjo 10-mečio koncertą, kurio programa „An kalnelio, an aukštojo“ buvo unikali, o Kaišiadorių kultūros centro salė džiugino žiūrovų gausa.

Kaišiadorių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvas „Žilvita“ yra įvertintas reikšmingu ir vienu aukščiausių mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimu Lietuvoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro apdovanojimu „Aukso paukštė“. Laimos Morkūnienės darbštumas, meilė savo kraštui ir gebėjimas burti žmones yra neįkainojama dovana vietos bendruomenei.

Nijolei Adukonienei, tradicinei amatininkei, kulinarinio paveldo puoselėtojai, sertifikuotų tautinio paveldo produktų: tradicinio šakočio ir giros, gamintojai, Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narei, Kaišiadorių muziejaus vyriausiajai muziejaus rinkinių kuratorei, už įgyvendintas istorinio paveldo išsaugojimo, jo prieinamumo visuomenei didinimo iniciatyvas.

Nijolė Adukonienė savo veikloje daugiausia dėmesio skiria Kaišiadorių etninei kultūrai ir istorijai. Ji taip pat yra Aukštaitijos regioninės etninės globos kultūros tarybos narė, atstovauja Kaišiadorių rajono savivaldybei. Nijolė Adukonienė kasmet inicijuoja, rengia ir įgyvendina kultūros projektus. Pastaraisiais metais įgyvendino projektus, kuriems gautas finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės, tai – virtualus turas „Kardinolo Vincento Sladkevičiaus keliu“ ir „Kaišiadorių vaizduojamosios liaudies dailės bruožai“. Projektą „Kaišiadorių vaizduojamosios liaudies dailės bruožai“ ji ne tik organizavo, bet ir parengė apibendrinančius tekstus bei surinko ikonografinę medžiagą. Ši tema buvo aktuali Kaišiadorims, nes Lietuvos kryždirbystė dar 2001 m. įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo sąrašą, tačiau Kaišiadoryse ši tema iki šiol nebuvo plačiau tyrinėta ir aktualizuota. Nijolė su entuziazmu domisi Kaišiadorių praeitimi, renka Kaišiadorių regiono istorinę medžiagą, rengia pranešimus, straipsnius.

Vienas didžiausių Nijolės Adukonienės darbų per pastaruosius metus – surinkta ir publikuota medžiaga apie Kaišiadorių kulinarinį paveldą. Ši medžiaga surinkta naudojant archyvinę medžiagą, lankant senuosius gyventojus, skaitant prieškarinę spaudą. Nijolė Adukonienė ne tik užrašinėjo žodinius pasakojimus, bet ir kartu su pateikėjomis pagal užrašytus receptus pagamindavo patiekalus. Apibendrinta kulinarinio paveldo medžiaga išleista 2019 m. unikalioje knygoje „Kaišiadorietiška virtuvė“.

Nijolė Adukonienė dažnai kviečiama dalyvauti bendruomenių renginiuose ir miestų šventėse, kur pristato vietos tradicijas, kulinarinį paveldą, taip pat puoselėja gyvąją tradiciją – moko kaišiadorietiškų patiekalų gamybos svečius iš kitų savivaldybių ar užsienio. Nijolė Adukonienė siekia maksimumo – kelia savo kvalifikaciją, domisi kultūrinio gyvenimo tendencijomis ir naujomis galimybėmis. Kaišiadorių muziejuje dirba vyriausiąja rinkinių kuratore, taip pat savo iniciatyva atlieka ir kitus kultūrinius darbus – ne tik rengia projektus, tyrinėja Kaišiadorių istoriją, populiarina istoriją, jos kultūrinių interesų laukas yra labai platus, savo darbštumu įgyvendina vis naujas iniciatyvas ir sumanymus. Internetiniuose kultūros vertybių aukcionuose įsigyja su Kaišiadorių regionu susijusių vertybių ir neatlygintinai perduoda Kaišiadorių muziejui.

Siekdama išsaugoti kulinarinį paveldą ateities kartoms, 2021 m. pateikė Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatų meistrų atestavimo  ekspertų komisijai dokumentus, kurie sertifikavo pagal Kaišiadorių krašto receptūrą užrašytą ir Nijolės Adukonienės gaminamą šakotį. Taip pat jai buvo suteiktas tradicinės amatininkės statusas. Svarbu tai, kad šiuo metu pagal kaišiadorietišką receptą gaminamas šakotis yra vienintelis sertifikuotas Lietuvoje. Taip pat komisija 2022 m. sertifikavo duonos girą, kuri raugiama pagal Kalvių kaimo receptą. Nijolė, siekdama išsaugoti ir perduoti kulinarinio paveldo tradicijas, Žaslių tradicinių amatų centre veda edukacines kulinarinio paveldo programas: kūčiukų, mielinių bandelių, šakočio, kakorų ir tradicinės giros gaminimo ir degustacijos. Nijolė Adukonienė  taip pat kasmet su šeima dalyvauja unikaliame Lietuvos šakočių kepimo čempionate, kur jos kepamas šakotis 2021 m. pelnė 3 vietą, 2022 m. – 2, o 2023 m. – 1 vietą. Sertifikuotais kepiniais ji taip pat dosniai dalijasi – remia įvairius kultūros renginius.

Siekdama kuo didesnės sklaidos apie kulinarinį paveldą, šia tema skaito pranešimus konferencijose, dalyvauja radijo, televizijos laidose. Yra parengusi kaišiadorietiškos virtuvės meniu, kurį pristatė vietos maitinimo įstaigų savininkams. Entuziastingai dalyvaudama kultūrinėje veikloje, įsitraukė į projekto „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ darbo grupės veiklą, yra kulinarinio paveldo srities koordinatorė. Už kulinarinio paveldo puoselėjimą ir aktyvią veiklą yra įvertinta Žaslių tradicinių amatų centro ir Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro nominacijomis.

Laimutei Varkalaitei, grafikos dizainerei, iliustratorei, tarptautinių parodų ir festivalių dalyvei, prestižinių apdovanojimų laureatei, Rumšiškių bendruomenės narei, už aktyvią kultūrinę ir meninę veiklą.

Rumšiškietė, profesionali grafikos dizainerė, iliustratorė Laimutė Varkalaitė savo kūryboje naudoja tiek tradicines, tiek skaitmenines grafikos technikas. Jos darbai byloja apie ją pačią, svarbi kiekviena detalė, kurių visuma sukuria emocinę raišką ir harmoniją. Pagrindinės kūrybos temos – gamta ir žmogus. Menininkė dalyvauja įvairiuose konkursuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Laimutės piešiniai yra laimėję daugybę prestižinių apdovanojimų, dalyvavę tarptautinėse parodose Austrijoje, Kinijoje ir kt., taip garsindami Lietuvos vardą. Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos iniciatyva grafikos dizainerė Laimutė Varkalaitė sukūrė Aukštaitijos metų ženklą. Taip pat ji yra Lietuvos etnografijos muziejaus naujojo logotipo – vizualinio identiteto autorė.

Laimutė Varkalaitė yra mylinti savo kraštą, prisistatydama didžiuojasi ir pažymi tai, kad yra iš mažo, gimtojo Rumšiškių miestelio, kur yra jos namai ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis.  Menininkės kūryboje galima įžvelgti Rumšiškių miestelio ir apylinkių motyvus. 2019 m. Laimutė Varkalaitė inicijavo pirmąją kalėdinę mugę Rumšiškėse „Dovana iš širdies“, kuri tapo neeiliniu vietos įvykiu, atskleidusiu, kaip vienų žmonių  gerumas pildo kitų svajones. Mugės metu surinktos lėšos išpildė Rumšiškių vaikų dienos centro svajonę nuvykti prie Baltijos jūros. Šiemet įvyko jau 4-oji miestelio mugė, kurią ir toliau globoja menininkė.

Laimutė Varkalaitė aktyvi Rumšiškių bendruomenės narė, nestokoja naujų idėjų. Į bendras kūrybines dirbtuves įtraukia vietos bendruomenę, inicijuoja renginius, akcijas. 2019 m. vasarą vykdė kūrybines dirbtuves su rumšiškiečiais – „Ruoškim rogutes vasarą“, kurių metu buvo sukurti žaisliukai miestelio eglutei. Dar karantino laikotarpiu įgyvendinta menininkės idėja – „Rumšiškių namų Kalėdos“, kurių metu veiklos buvo vykdomos nuotoliniu būdu ir taip buvo sukurtos dekoracijos Rumšiškių miestelio eglutei. Šiemet Laimutė inicijavo akciją „Šv. Kalėdų širdis“, kurios metu pagamintos dekoracijos vėl papuošė vietos žaliaskarę.

Laimutė Varkalaitė savo darbštumu, naujais sumanymais ir kūryba, bendradarbiaudama su Rumšiškių kultūros centru, prisideda organizuojant Kaišiadorių – Lietuvos kultūros sostinės programos veiklas Rumšiškėse. Jos aktyvi kultūrinė ir meninė veikla yra didelė vertybė tiek vietos, tiek visos Lietuvos ir užsienio žmonėms.

Po apdovanojimų vyko šventinis šv. Kalėdų koncertas su atlikėjais: Jomante Šležaite (sopranas), Mindaugu Jankausku (tenoras), pianistu prof. Artūru Anusausku ir skaitove, aktore Dalia Michelevičiūte. Renginio metu buvo skaitomos  Nacionalinės premijos laureatų – Justino Marcinkevičiaus, Donaldo Kajoko, Kazio Bradūno eilės, atliktos  Justino Marcinkevičiaus, Kazio Bradūno žodžiais parašytos dainos. Skambėjo Nacionalinės premijos laureatų – Algirdo Martinaičio kūrinys ir  kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ištraukos iš miuziklų (iš LKT dalinai finansuojamo projekto „Nacionalinės premijos laureatai. Koncertai, susitikimai“).

Nuoširdžiai dėkojame Kaišiadorių ir Žiežmarių kultūros centrams už organizacinį darbą, Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo parapijai už šiltą priėmimą, Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijos skyrimo komisijai už darbą vertinant pretendentų anketas, Lietuvos kultūros tarybai ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai už dalinį finansavimą.