Kremlius naudojasi susitarimu su Šiaurės Korėja: viskas dėl to, kad nereiktų organizuoti šaukimo į armiją?

Pasaulis

Kremlius. / Unsplash

ELTA.LTŠaltinis: ELTA.LT

Gali būti, kad Kremlius naudojasi birželį su Šiaurės Korėja sudaryta visapusiškos strateginės partnerystės sutartimi be kita ko ir tam, kad papildytų gyvosios jėgos atsargas ir užtikrintų savo šalies sienų saugumą – tai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau stengiasi kuo ilgiau išvengti visuotinio šaukimo į kariuomenę organizavimo, rašoma JAV Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Analitikai remdamiesi Ukrainos žiniasklaida pastebi, kad Rusijos 11-oji desanto (VDV) brigada formuoja „batalioną“, kuriame tarnaus 3 000 Šiaurės Korėjos piliečių – gerokai daugiau nei paprastai būna tokiame kariniame dalinyje. Ukrainos žvalgybos šaltinių vertinimu, šis „batalionas“ greičiausiai dalyvaus Rusijos šiuo metu Kursko srityje vykdomose gynybinėse operacijose. Žvalgybos duomenimis, 18 Šiaurės Korėjos karių dezertyravo dar iki jų daliniui pasiekiant kovinių veiksmų vietą.

Nepriklausomo šių pranešimų patikrinimo atlikti ISW negalėjo, bet spalio 15 d. oficialūs Rusijos asmenys jų paneigė. Visapusiškos strateginės partnerystės sutarties su KLDR tekstą Valstybinei Dūmai patvirtinti V. Putinas pateikė spalio 14 d. Savo komentaruose valstybinei naujienų agentūrai TASS Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Rusijos ir Korėjos sutartyje „vienareikšmiškai“ įtvirtinta nuostata dėl „tarpusavio gynybos ir bendradarbiavimo saugumo srityje“.

„Kremlius greičiausiai naudojasi sutarties nuostata dėl „tarpusavio gynybos“, kad teisiškai pagrįstų Šiaurės Korėjos karių dislokavimą karinių veiksmų zonoje Rusijoje, atsakant į Ukrainiečių antpuolį Kursko srityje“, – teigia ISW.

Tačiau, be šio teisinio pagrindo, Kremliaus noras sudaryti tarpusavio gynybos susitarimą su Šiaurės Korėja, pagal kurį Šiaurės Korėjos kariai neva siunčiami dalyvauti karinėse operacijose Rusijoje, pabrėžia ir tai, kad V. Putinas toliau siekia alternatyviais kanalais stiprinti savo pajėgas, vietoje to, kad paskelbtų dalinę ar visuotinę mobilizaciją, rašoma straipsnyje.

Analitikai pastebi, kad ši dilema V. Putinui itin aktuali tapo po to, kai Ukraina 2024 m. rugpjūtį įsiveržė į Kursko sritį ir rusų kariuomenė susidūrė su gyvosios jėgos trūkumu, mat jai teko gintis visiškai naujame fronte pačios Rusijos viduje.

„Atrodo, kad V. Putinas yra labiau nusiteikęs priimti Šiaurės Korėjos karius į Rusijos kariuomenę ir naudotis kitokiomis neįprastomis priemonėmis stiprinti savo pajėgas nei paskelbti platesnę mobilizaciją, kad išspręstų kovinę padėtį veiksmų lauke“, – teigia ekspertai.

Pranešama, kad birželio 19 d. pasirodė pranešimas, jog Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Pchenjane pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą, pagal kurio sąlygas abi šios šalys tapo sąjungininkėmis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt